Jakucionyte.lt

Home Naujienos Atvertos širdies link

Atvertos širdies link

0
Atvertos širdies link

Dar viena Patyriminė moterų kelionė į Glastonbury baigės antradienio vakarą, tačiau mes tarsi slapta septyniolikos moterų organizacija, gal net kokia sekta… vis dar susirašinėjam FB grupėje, vis dar dalinamės savo išgyvenimais, patirtais Glastonbury ir tuo, kas su mumis vyksta dabar.

 Žinau, kol neparašysiu šito teksto, man procesas nesibaigs. Gyvenimas eina į priekį, tik grįžus įkritau į mamišką buitį, darbus Anglijoje, atsilikusius, užmestus kompiuterinius reikalus. Todėl turiu grįžti į „čia ir dabar“, nors dar taip norisi mintyse prasukinėti kaip filmo juostelę tas mums visoms nutikusias penkias dienas. Sukti ir sukti, kad vargšas protelis, kuris jau seniai nebegauna visų paaiškinimų, galbūt rastų kokį suprantamą siūlo galelį.

„To neįmanoma papaskoti žodžiais. Jūs pačios pajausit.“ – kartoju ir kartoju, kai klausia apie Glastonbury, Žemės širdies čakros vietą. Tą sakiau ir jau nusivežusi visą moterų grupę šiemet.

Pirmą vakarą, antrą dieną jos dar bando aiškintis ar čia jaučia kažką, ar joms kažkas darosi, ar rezonuoja, ar „energijos vaikšto“, o paskui tiesiog ištirpsti buvime, tarsi išsiskaidai ervėje ir tik akys stebi dalykus, kurių protas negali paaiškinti: žmonės, vaizdai, situacijos… Tiesiog būni ir jauti, tarsi kas būtų paguldęs ant stalo ir švelniai atvėręs krūtinę tam, kad širdis lengviau galėtų „kvėpuoti“.

Šventos vietos su tikrai aukšta vibracija, stipria energetika: šventi šaltiniai, Karaliaus Artūro kapas, Toro kalnas ir keistas keistas miestelis su savo dar keistesniais gyventojais. Apie tai jau pasakojau ne kartą, tai yra pavadinimai. Žodžiai, skirti pprotui.

O mes važiavom jausti. Kaskart kviečiu jausti, ne pamatyti, suprasti, paaiškinti, papasakoti, o jausti… Šį kartą net nuotraukų jokių beveik nedariau. Nebuvo kada, nebuvo noro. Ir dabar nesinori pasakoti detalių, nesinori rodyti proceso, patirtų gilių išgyvenimų, nes tai taip intymu, taip „tarp mūsų mergaičių“. Todėl dar vis vyniojam bendrystės giją FB pokalbiuose, palaikom vienos kitas, tarsi sesės. Esam sujungtos į bendrystės ratą.

Tačiau yra dalykų, kurie buvo nauji ar dar labiau užsitvirtino man, kaip grupės vadovei. Vis galvoju, kaip pavadinti tai, ką aš darau, kai susirenku vaikus į stovyklą, kai dirbu su komanda savanorių, kai kviečiu moteris į ratą? Kas tai yra, kuo dalinuosi ir kaip tai tiksliai užvadinti? Terapija? Ne, aš ne terapeutė. Nu gal Garso terapija naudoju, bet nesu jokia daktarė. Mokymai? Ne, aš nieko nemokau. Seminaras? Tikrai ne, čia nėra jokios teorijos, jokios struktūros. Stovykla? Gal, bet stovykla iškart asocijuojasi, kad bus lengva, paprasta ir smagu, o čia vyksta toks giluminis procesas, kad kartais sunku kvėpuoti.

Šioje kelionėje protas pakuždėjo: „Juoko, garso ir širdies atvėrimo.“ Kas? Tebunie tai bus patyrimas. Gal kada rasis ir tinkamas žodis visam tam, bet iš tiesų tai tik „buvimas su Birute“. Neprisimenu, kada tiek žvengiau. Visos, ne aš viena. Iš patiries, ir girdėtų garbių terapeutų pasakymų, žinau, kad dažnai juokas slepia baisius skaudulius. Daug kartų pati save stabdžiau: „Nu negalima tiek žvengt, jeigu nori gilių procesų.“ Daug kartų prieš tai bandžiau padaryti rimtą įvadą į Gongų maudynes ar kokį kitą procesą, bet… dažniausiai vis tiek visi daug juokiasi. Nors kažin ar aš labai panaši į komediantę, bet rimtai man nesigauna. Kažkada susitaikiau su mintimi, kad nebus pas mane rimtai. Tai ir nebūna. 

Už tą žvengimą šioje kelionėje irgi gerai savo „paėdžiau“. Kad nenutiks tas gylis, kurio siekiu, kad praplauksim paviršium. Nu bet taip iki Mėnulio buvo gera matuotis visokius raganiškus rūbus viename butike ir tiek žviegti su vienaragio kauke ant galvos, nu kad nu negi dabar dėl susidaryto įsivaizdavimo, kad teisinga terapija gali būti tik rimta, gadinti sau ir kitoms malonumą? Tai žvengėm visos. Iš tų rūbų, ryškiaspalvių kepurių, crazy akinių ir elfų ausyčių.

Ir kai per paskutinį ratą vyko dalijimaisi išgirdau: „Ta arklio galva buvo pati geriausia pamoka. Suvokiau, kad aš taip gyvenu. Tarsi su arklio galva ant galvos. Visą naktį ją šiandien sapnavau. Laikas man jau ją nusiimti.“

Ir taip apie daugelį dalykų, kas iš šono nei kiek nekvepia jokia terapija ar galimybe atsiverti. Kad ir pasidalinimas „Mane taip užsupo grįžtant iš Avebury, kad iki dabar dar blogai jaučiuosi, dar vis noriu vemti“. Ir taip viena, antra, trečia… Pasidalijus savo istrorija išlengvėja, tas gumulas digsta ne tik tai, kuri dalinosi – kitos jos pasakojime irgi randa savo atsakymus.

Visi žodžiai, visi vaizdiniai, sutikti žmonės, viskas, ką jauti yra labai labai svarbu, tarsi per padidinamo stiklą – toks yra Glastonbury  ir „buvimo su Birute“ efektas. Ir tai nesibaigia tada, kai iš ten išvažiuoji. Artimiausiu metu tas efektas jausis kasdieniuose gyvenimuose dar kurį laiką: keisis įvykiai namuose, dėliosis situacijos, ateis  nauji sprendimai, papūs nauji, permainų vėjai.

Todėl prieš važiuojant į tokias keliones ar net važiuojant į mano erdvę, į stovyklas, į gongų maudynes reikia žinoti, kad pokyčiai bus, nes aš žadinsiu pabusti, plačiai atmerkti akis ir širdį, ir giliai giliai įkvėpti Gyvenimo.

Esu labai labai laiminga ir dėkinga Kūrėjui, kad tai vyksta mano gyvenime, kad gyvendama paprastos moters, mamos gyvenimą, turiu tokius galingus įrankius ir dovanas, kuriomis galiu dalintis. Žinau, kad tai nėra tik džiaugsmas ir besąlygiška meilė. Visa tai turi ir pašalinį poveikį – aš užknisu, nuolat ragindama jausti ir atverti širdį. Tačiau kaip sakė viena kelionės dalyvė: „Supratau svarbiausią dalyką – su atverta širdimi, kaip su nėštumu, negali būti truputį nėščia. Todėl širdis yra atverta arba ne. Su visais, visada, o ne vienam daugiau atversiu, kitam – mažiau.“

O taip, tikrai žinau, kad atvertas širdis kartais skauda, nes koks praeivis eidamas ir prispjauti gali. Tad būkit atsargūs ir rimtai pagalvokit apie pašalinį poveikį – jeigu proto ir ego žaidimėliai labiau vilioja, tai jums tokios patyriminės kelionės visai netinka.

Tačiau, jeigu norite pokyčių, gylio, pažvengt iki ašarų ir pakaukt prieš mėnulį ant Toro kalno, jeigu norite už uodegos pagauti savo dieviškumo jausmą  – kita moterų kelionė į Glastonbury (UK) vyks 2019 rugsėjį.

Facebook Comments Box

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Užsiprenumeruoti naujienlaiškį

You have successfully subscribed to the newsletter

There was an error while trying to send your request. Please try again.

Jakucionyte.lt naudos jūsų pateiktą informaciją siunčiant naujienlaiškius ir su trečiaisiais asmenimis informacija nesidalins.