Tie, kas domisi, tie, kurie mane gerai pažįsta arba ne vieni metai dalyvavo konkurse „Kamštelių vajus“, žino koks kartais sudėtingas būna mano santykis su konkursu, kurį pati sugalvojau, pati paskelbiau ir daug metų organizuoju. Tas santykis apima visą diapozoną pačių įvairiausių jausmų: nuo euforijos ir jausmo, kad mane neša tūkstančiai konkurso dalyvių ant rankų su padėka už organizavimą iki absoliutaus sugniužimo, nusivylimo, sproginėjimų iš pykčio dėl kai kurių pedagogų kompiuterinio neraštingumo, negebėjimo skaityti taisyklių, teksto nesuvokimo, žioplumo ir man keliamų kažkokių kosminių reikalavimų. Uch! Žinau, kad daug kam iš jų atrodo, kad respublikinis konkursas „Kamštelių vajus“ yra stipriai remiamas ES fondų, ministerijų, dirba pilnas ofisas nosį krapštančių jaunuolių,  už didesnį nei vidutinį atlyginimą, ir pinigus prizams, organizacinėms lėšoms žarstom rieškutėmis.

Tai tiems, kas nežino, dar kartą pasikartosiu – nėra nei vieno šio konkurso organizavime dirbančio už atlyginimą, nėra jokio finansavimo 2019 metų konkursui, o du mano parašyti projektai net nebuvo atrinkti po pirmo etapo. Iki šiol juokas (sarkastiškas) ima, nes „Kamštelių vajų“ prametė fondas, kuris skelbė konkursą socialiniam verslui, mažinančiam plastiko problemą. Atrodo, kad tokių įstaigų, kaip VšĮ Draugiški šeimai, kuri organizuoja „Kamštelių vajų“ Lietuvoje kaip prišikta ir tokių konkursų prišikta. Tai mūsų neatrenka net į antrą turą. Tuokart, gavusi raštą, kad mus prametė, dienelę paverkiau, norėjau skųstis viešai, bet viduje pažvengiau ir gyvenu toliau. Be finansavimo, bet su „Kamštelių vajus‘2019”.

Žinoma, man kilo minčių atšaukti šių metų konkursą, nes neturim nei vieno rėmėjo. Net knygų, kurias paimdavom kaip nelikvidą iš sandėlių ir dalindavom mokymo įstaigoms kaip dovanas, garsiai reklamuodami davėjus, kaip rėmėjus, šiemet nebegaunam.  Vėl juoką kelia kai paprašius nelikvido iš sandėlio gaunam klausimą: „O ką mes gausim kaip rėmėjai iš jūsų?“ Nu atidirbsim, viešinsim, skelbsim jus kaip rėmėjus metus į priekį. O viduje tikrai sarkastiškai juoktis norisi… taigi paimam neparduotą makulatūrą iš sandėlių ir išdidžiai išdalinam vaikams kaip dovanas, o jie dar klausia, ką mes už tai jiems duosim… Nu tai ir knygų neturim šiais metais.

Turiu tik save ir kelis pagalbininkus. Iš savęs galiu išspausti 3 – 4 edukacines prgramas nugalėtojų komandoms “Gervių lizde”.  Iš šalia gyvenančio kaimyno galiu išspausti transportą kamštelių surinkimui ir dar turiu savanorę Mildą, kuri pasiruošusi keletą mėnesių paarti nemokamai. Na ir aš pasiruošusi. Tai realiai turim visai neblogą pradžią.

Tačiau grįžkime prie tų mano dvejonių, nes dar prieš savaitę labai stipriai svarsčiau atšaukti paskelbtą konkursą. Ir tuomet ilgai svarsčiau, parinausi, uždaviau sau ir viešai milijoną klausimų: Kam man to reikia? Dėl ko tai darau? Kam iš viso reikia to konkurso, kai nuolat girdžiu: “atsirado taromatai, konkursas tapo neaktualus”. Tai dėl taromatų atsakau ir atsakysiu kiekvieną kartą tą patį: “Buteliuką ten galima mesti be kamštelio ir taromatų atsiradimas niekaip neišsprendė kamštelio perdirbimo klausimo, nes jis ir toliau nežinia kur nukeliauja, nes buteliukas ir kamštelis yra pagaminti iš skirtingų plastikų ir juos perdirba skirtingi perdirbėjai.”

Ir tada, besidusindama savo dvejonėse, stebėdama informaciją apie kertamus miškus, Punios šilą, Amazonę, vėl ir vėl skalambijant apie tris šiukšlių deginimo gamyklas, statomas Lietuvoje, apie mikroplastiką vandenyne, apie plaukiojančias plastiko salas ir aplink Kauną einantį Giedrių, renkantį šiukšles, kviečiantį valyti Nemuną ir Nerį, atsiverčiau ir perskaičiau “Kamštelių vajaus” tikslus:

1. Surinkti kuo daugiau gamtoje išmėtytų smulkių šiukšlių – plastikinių butelių kamštelių – ir juos perdirbti.
2. Mažinti opią Žemės užterštumo plastiku roblemą.
3. Ugdyti jaunosios kartos atsakingumą, atkreipti dėmesį į opią šiukšlių rūšiavimo problemą Lietuvoje, skatinti mąstyti „žaliai“, ugdyti kūrybiškumą, komandinį darbą, tvarų vartojimą.
4. Raginti mokymo įstaigas organizuoti renginius ir akcijas ekologijos, šiukšlių rūšiavimo, švarios aplinkos temomis.

Ir man nebelieka nei menkiausios abejonės, jokio širdies ar proto krustelėjimo, kad aš PRIVALAU organizuoti “Kamštelių vajų”, nes tai ir yra tai, ką aš galiu padaryti ASMENIŠKAI nuo savęs, kad visa ta, suknista susidariusi, situacija Žemėje keistųsi. Gal aš nenormali, nes verkiu dėl vėžliukų, besiveisiančių šiukšlių, o ne smėlio paplūdimiuose, nes verkiu, matydama pamiškes, nusėtas plastiko buteliais, statybinėm atliekom. Aš nežinau, kas išdžiovino žmonėms, kurie tai daro, smegenis. Gal tikrai aš ligonė, nes nuo kiekvieno video ar nuotraukus, kur teka šiukšlių lavinos upėmis, man verčiasi žarnos ir norisi rėkti. Nežinau, kaip vadinasi mano diagnozė, bet tebūnie aš ligonė. Nes dėl nieko daugiau man tiek žarnos nesivarto ir rėkt nesinori, kiek dėl šiukšlių nerūšiavimo.

Tai va, aš ir “Kamštelių vajus”, esame kiekviename paupyje, paežerėj, pagėrimų aikštelėj. Ten, kur kažkas savo išdžiovintais smegenimis baliavoja ir mėto kamštelius. Mes juos renkam. “Mes”, nes tokių kaip aš šimtai ir tūkstančiai. Taip, šimtai komandų dalyvauja konkurse ir tūkstančiai vaikų ir suaugusių visoje Lietuvoje renka kamštelius.

Šiandien pirmoji registracijos į šių metų konkursą diena. Niekam nepriminiau, niekur neskelbiau. Prisiregistravo dešimt komandų! Nuo ankstyvo ryto užbombordavo skambučiais ir laiškais, kad negali prisiregistruoti, nes dėl savo abejonių atšaukti konkursą, taip ir nebuvau įdėjusi registracijos formos į www.kamsteliuvajus.lt. Ar aš galiu abejoti ir neorganizuoti? Užmėtytų mane kamšteliais 😀 😀 😀

Kas skaitote pirmą kartą apie “Kamštelių vajų“, tai primenu, kad per penkis konkurso metus buvo surinkta ir priduota perdirbti 30 tonų kamštelių!!! Pirmą kartą kokursas „Kamštelių vajus“ buvo paskelbtas 2012 metais Lietuvoje. Jau pirmaisiais metais sulaukėme didžiulio susidomėjimo ir dalyvių aktyvumo. Pirmaisiais metais buvo surinkta ir priduota perdirbti beveik tona surinktų plastikinių (HDPE) butelių kamštelių, 2013 metais buvo surinkta ir perdirbta daugiau nei keturios tonos, 2014 metais – 7909 kg, 2015 – 10051 kg, 2016 metais – 6852 kg. Plačiau apie konkurso istoriją gali paskaityti www.kamsteliuvajus.lt

Šiemet kamštelius renkantis autobusėlis po Lietuvą važiuos spalio – lapkričio mėnesiais. Planuojam Autobusėlis aplankys apie 30 įvairių Lietuvos miestų ir mokymo įstaigų. Visus surinktus kamštelius vešime į Gervių lizdą, Trakų rajone. Ten plausime, rūšiuosime ir smulkinsime. Kai gausim kokį finansavimą perdirbimo linijai įrengti, tai liesime iš jų detales, skirtas edukacijoms ir žaidimams, o visiems, kam rūpi ir smalsu sukursime edukaciją ir rodysime kaip yra perdirbamas plastikas.

Konkurso finalas, nugalėtojų paskelbimas ir Meninių darbų paroda vyks „Litexpo“, parodos „Vaikų šalis“ metu, lapkričio 22 – 24 dienomis.

Ir pabaigai. Kad visa tai įvyktų, vis tiek mums reikia pinigų įpilti dyzelinui į autobusėlį, lekiojantį po Lietuvą ir prizų. Kviečiu apsidairyti aplink. Galbūt jūsų darbo vietoje yra kažkas, kas tiktų renkantiems kamštelius kaip prizai: kepuraitės, marškinėliai, rašikliai, knygos, konceliarinės priemonės, sporto kamuoliai, gertuvės, kuprinės, stalo žaidimai, ekskursija klasei ar kelionė pedagogei.

O gal jūsų darbovietė norėtų paremti konkursą “Kamštelių vajus”? Širdingai kviečiu remti iniciatyvą, pervedant bet kokią sumą  į VšĮ Draugiški šeimai (įm.k. 302307136) sąskaitą LT077300010114213065. Gyvenantiems užsienyje Paypal ecoethno.london@gmail.com

Iš anksto dėkoju kiekvienam prisidėjusiam, pasidalinusiam. Gal užmatys koks nors Visasprendžiantis, kad didžiausias respublikinis konkursas  apie plastiko perdirbimą ir šiukšlių rūšiavimą “Kamštelių vajus” neturi nei vieno rėmėjo ir susimylės?

Ai, ir dar primenu, kad jau seniai tie, kurie remia, yra patyrę, jog mano projektams paaukota suma ar duotos dovanos grįžta dešimteriopai… tai…