Apie Šviesos salą ir ją kuriančius žmones

Ar jums nebūna taip, kad kartais nutinka koks nors įvykis ir nustembi, nes nei laukei, nei tikėjaisi? Kaip čia? Iš kur atsirado, jeigu neužsakiau? Juo labiau man, tai, kuri tiek metų sau „buriasi“ gyvenimą ir modeliuoja jį kaip tik užsimano. Bet jeigu gerai pagalvoji, išanalizuoji, tai visada gauni tai, ką iš tiesų kažkada užsakinėjai.

Istorija prasidėjo prieš septyniolika metų. Dabar, praėjus šitiek metų, labai didžiuojuosi, kad tada pakliuvau į asmeninio ugdymo treningą ir drąsiai galiu pasakoti apie jį, kaip apie įvykį, pakeitusį mano gyvenimą. Tai ir skaičiuoju savuosius etapus: „gyvenimas iki treningo“ ir „gyvenimas po treningo“. Tačiau daugybę metų tai buvo tarsi savotiškas tabu, pasakojant kildavo daug prieštaringų minčių, nes vistiek pagalvos, kad buvau pakliuvus į sektą. O taip, ko mes ten tik nedarėm ir kokių tik užduočių negavom! Ir užduotį, išėjus į gatvę, mažiausiai penkis nepažįstamus apkabinti, ir striptizą šokom, ir dantų krapštuką į gatvę nešėm keisti, runktyniaudami, kuri komanda parneš vertingesnį daiktą, ir labai daug verkėm, rėkėm, klaidžiojom savo vaikystės gūdžiuose labirintuose, buvome įsprausti į daugybę sumodeliuotų situacijų, kuriose reikėjo priimti sprendimą.

Vienas iš klausimų į kurį nori ar nenori reikėdavo ieškoti atsakymo buvo: „Kas aš? Kokia mano paskirtis šioje žemėje?“ Tai štai, per vieną tokią, stogą raunančią užduotį, kai minia kaukia, trypia ir ploja, bandydami tave palaikyti (o iš tikrųjų tiek daug garso, kad atjungtų tavo protą ir išgirstum savo širdies balsą), reikėjo atbėgti pas savo trenerį ir garsiai, iš visų plaučių ir širdies išrėkti savo „kontraktą“, o paskui jį užrašyti ant didelio lapo. Kai aiškino užduotį ir ką mums čia reikės daryti, man atrodė tai taip kvaila, kad protas net čirškėjo. Treneris visokiais žodžiais bandė pasakyti, kad šito savo kontrakto nepamiršite visą gyvenimą, kad jį atsiminsim net tada, kai po dvidešimt metų kas nors naktį prižadins ir išsprogusiom akim išrėks: „Koks tavo kontraktas???!!!” Netikėjau. Ne ne ne. Ir juokas ėmė, ir verkt norėjosi iš situacijos durnumo, bet aš išrėkiau savo kontraktą: „Aš, moteris lyderė, nešanti Pasauliui džiaugsmą ir šviesą.“ Tada man taip skambėjo, nors žalio supratimo neturėjau apie ką čia ir ką su tokiu kontraktu reikia daryti, ir kaip toliau gyventi.

Kas įdomiausia, kad aš iki dabar tą kontraktą prisimenu. Skanuoju savo gyvenimą dabar ir galiu drąsiai teigti, kad taip, tikrai, viskas taip ir nutiko. Nešu tą džiaugsmą. Nešu jį savo vaikams, aplinkiniams, dalinuosi viešai. O kaip su šviesa? Jeigu pareikščiau viešai, kad esu kokia šventoji Birutė, nešanti šviesą, tai gi susilaukčiau ne vienos špilkos apie susireikšminimą. Nors širdį jau ne vienus metus jaučiu, kad nešu ir tą šviesą, kad turiu jos srautą savyje. Atseku tai pagal žmones, išėjusius iš mano renginių, pagal savo vaikus ir vaikus, dalyvaujančius mano organizuojamose stovyklose, pagal laiškus, kuriuos gaunu iš perskaičiusių mano knygas ar tinklaraštį. Bet vistiek o bet tačiau kažkaip nedrąsu garsiai pareikšti, kad nešu šviesą.

Nedrąsu tol, kol nesutinki kito, kuris tai daro drąsiai, laisvai, paprastai. Tarsi lieja ar šviečia. Susėdom kalbėtis ir labai greitai, per kelias valandas, gimė kažkas bendro. Tas, kas rezonavo jau ne man vienai. Kalbėjom apie Šviesą, šviesos meditacijas, kvėpavimus, gongus, vaikų stovyklas. Tiek daug rezonavo, kad čia pat galvojom pavadinimą, kūrėm konsepciją, dėliojom artimiausius renginius. Iki dabar negaliu patikėti, kad toks geras domėnas buvo neužimtas. www.sviesossala.lt ir FB niekas taip nesivadino. Tarsi tas pavadinimas seniai būtų mūsų laukęs.

Kažkas paklausė Feisbuke: “O kur tokią salą rasti?” “Ši sala mistinė… ji skraidanti, plaukiojanti, keliaujanti… kai vidinė Šviesa apšviečia širdį, tuomet, išsisklaidžius rūkui, galima ją pamatyti, kartais, kažkur, trumpam… ilgam… pasimėgauti buvimu…”  – atsakė Šviesos salos žmogus Dainius Mykolaitis Choranti.

“Mes sukūrėme šią internetinę svetainę, kad galėtume su Jumis dalintis savo Šviesa. Ta Šviesa, kurią gauname iš viršaus, kurios laidininkais esame. Ta Šviesa, kuria galime ir norime pasidalinti, kad taptų šviesiau Žemėje, kiekvieno gyvenime, kasdienybėje, kiekvieno širdyje. Mes kviečiame Jus kvėpuoti, medituoti, badauti, stovyklauti, mėgautis garsais, priimti dangišką Šviesą. Mes kviečiame Jūsų vaikus į Šviesos salos vasaros stovyklas. Mes keliaujame šviesoje, esame nuoširdūs, dalinamės šviesos pažinimo technikomis, kviečiame ir Jus keliauti drauge, jei pajusite, kad pakeliui.” – pasirašėme apie save skiltyje “Apie mus”.

Tai štai, mielieji, nuoširdžiai kviečiu priimti dar vieną, tą šviesiąją, Birutės briauną. Dalinuosi šviesa. Garsiai deklaruoju, kad šamanauju su gongais, būgnais, barškučiais ir balsu, kad galiu jau ne tik sau, bet ir kitiems, ką nors gero išburti. Kviečiu pamėgti naujai sukurtą FB paskyrą Šviesos sala. Kviečiu lankytis internetinėje svetainėje www.sviesossala.lt , kurioje jau dabar rasite informaciją apie artimiausius mūsų renginius ir individualias kvėpavimo sesijas, kurioje netrukus skelbsime informaciją apie vasaros vaikų stovyklas.

Stovyklas?! Taip, žinau, kad kai ką ši žinia labai nudžiugins. Kitą vasarą organizuosim jau ne be vieną, tą VIP‘inę Amatų stovyklą, į kurią nieko nepriimu, nes nėra vietų. Kitą vasarą vyks net keturios Šviesos salos vaikų stovyklos pamainos „Gervių take“, Trakų rajone. Jeigu labai nekantru, galite atsiūsti laišką sviesossala@gmail.com  su prašymu įtraukti į stovyklautojų sąrašą. Tada visa informacija pirmiausia pasieks jus. Vietų į stovyklas pardavimą paskelbsime sausio mėnesį.

Kas dar naujo? 21 dienos Atgimimo per kvėpavimą retritas (tai trijų savaičių asmeninių kvėpavimo sesijų, pasninko ir sulčių, meditacijų procesas), kuris vyks  Lapkričio 21 d. – gruodžio 11 d. ir kuriame pati dalyvausiu.  Daugiau galite paskaityti čia: http://www.sviesossala.lt/21-dienos-atgimimo-per-kvepavima-stovykla/

Bet apie mitybą, badavimus (uij, dar viena tema, kurią būriau nuo kokių dvidešimties) papasakosiu kitą kartą, nes tai ilga tema.

P.S. Nors „Kamštelių vajaus“ finalo šį spalį nebus, bet aš po Lietuvą prasilėksiu. Tik šiek tiek, tik su keturiais renginiais.

Spalio 20 d. 18 val. Vilnius, Psichologijos studijoje „Menas būti“ , Krivių g. 5/Baltasis skg. 12

Šviesos kvėpavimas sakraliuose gongų garsuose, 

Spalio 22 d. Panevėžys, Viešbutis „Romantic“, Kranto g. 24.

12.00 – 15.00 Sapnų gaudyklių su tauriais ir natūraliais akmenimis dirbtuvės.
16.00 – 18.00 Atviras, šiltas ir motyvuojantis pokalbis apie gyvenimą ir apie knygas “Moteris iš raudonos Audi“ ir „Mano karūna nematoma“. 
Spalio 25 d. 18 val. Vilnius, Nacionalinė M. Mažvydo biblioteka,  Meno erdvė.

Susitikimas su skaitytojais, sekėjais ir visais, kurie turi klausimų apie knygas, gyvenimą, emigraciją, vaikų auklėjimą, šamanavimą.

Visa informacija apie renginius skelbiama FB paskyrose “Moteris iš raudonos Audi & Mano karūna nematoma“ ir „Šviesos sala“.