Šiandien baigėsi mano keturių parų kelionė į savo moteriškumą, mano kelionė į vietą, kurioje atsiveria, stiprėja, kyla, auga viskas, ką turėčiau turėti, jeigu būčiau užaugusi ir dabar gyvenčiau visuomenėje, kurioje kiekviena moteris turi ir puoselėja stiprias moteriškas sąvybes, o vyrai jas pripažįsta, priima ir tas sąvybes gerbia. Tėvas, vyras, brolis. Suvokia ir priima, kad kiekviena moteris yra pasaulio kūrėja, gyvybės tęsėja, kad kiekviena yra galinga Deivė. Supranta, kad šalia esanti dukra, žmona, sesuo, mama yra trapi, švelni, nuostabiu žiedu prasiskleidusi, kvepianti gėlė. Deja, užaugau ir daugybę metų gyvenau taip, kad per tas žydinčias gėles vaikščiojo purvinais batais, spjaudė į jas, laužė, žeidė, skynė, mėtė,  bet vis tiek tikėjosi, kad būsim kvepiančios ir nuostabios gėlės. Arba šalia esantys vyrai, vietoj to, kad puoselėtų savo vyriškumą, patys norėjo žydėti kaip nuostabiausi moteriškumo žiedeliai, tarsi versdami šalia esančias moteris jais rūpintis.

Yra tokia vieta Žemėje, kur prabunda galinga kiekvienos iš mūsų moteriškumo jėga. Galbūt tų vietų yra ne viena, bet aš džiaugiuosi suradusi tą, kurioje man taip gera, kurioje gyju, palieku savo baimes, išverkiu savo skausmą, tada prisipildau begalinio dėkingumo ir meilės jausmo, nusiraminu, dar stipriau patikiu Dievu, patikiu Žemės jėga ir energija, patikiu kiekvienos iš mūsų, moterų solidarumo jėga, patikiu, kad visa yra viena ir kiekvienos mūsų skausmas yra bendras, kaip ir džiaugsmas, meilė ir dėkingumas. Jis begalinis ir visaapimantis. Ir, jeigu moterims būtų leista valdyti, Žemėje būtų taika.

Ta vieta yra Glastonbury. Daugybės legendų apipinta, istoriniuose ir mistiniuose raštuose ne kartą minima ir kaip magnetas traukianti įvairiausio plauko keistuolius ir piligrimus iš viso pasaulio. Karalius Artūras ir jo sukurtas apvalaus stalo riterių klubas, paslaptinga Avalono sala, paslėpta Gralio taurė – niekas dabar nepasakys, kuri iš tų legendų teisinga, niekada nesužinosim, kaip ten buvo iš tikrųjų, tačiau tebestovintis įspūdingas Toras, tūkstančius metų tekantys šaltiniai ir kadaise stovėjusią milžinišką abatiją menantys, pirmosios katalikų bažnyčios gruvėsiai Anglijoje byloja apie čia buvusią reikšmingą praeitį, o tai, kas vyksta su kiekvienu, aplankiusiu Glastonbury, nenuginčijamai įrodo, kad tai tikrai energetiškai stipri vieta.

Juk negali sau įsikalbėti vietos energijos stiprumo tiek, kad sėdėtum prie legendomis apipilto Raudonojo šaltinio ir dėl visiškai nepaaiškinamų priežaščių kelias valandas verktum. Arba suradęs kitą paslaptingą vietą – skliautuotą olą ir joje tekantį Baltąjį šaltinį, dainuotum kelias valandas ir nebegalėtum sustabdyti staiga kilusio noro nusirengti ir nuoga išsimaudyti lediniame vandenyje. Arba kelis kartus per parą pusvalandį pūškuotum į milžinišką Toro kalną, o užlipus ant jo kauktum vilko balsu žiūrėdama į pilnatį. Arba su ten sutiktais žmonėmis iš Bali, Amerikos, Vokietijos, Indijos staiga sukurtum nuostabią muzikuojančią trupę ir dainuotum, šoktum iš visos širdies kol saulė nusileis.

Ne, iš proto niekas neišsikraustė, tiesiog taip veikia tos vietos energija. Sako, kad tai moteriškos energijos vieta. Sako, kad Glastonbury žymi Žemės širdies čakros vietą. Sako, kad čia ploniausia siena tarp šio ir ano pasaulio.

Ten būdama, kiekviena kūno ląstele jaučiu Dievo buvimą, gaunu jo dovanas ir nori nenori pradedu tikėti kitų pasaulių, tų, kurių mes nematome plika akimi, egzistavimu. Pabuvus tokioje vietoje į kiekvienos ląstelės atmintį įsirašo tos vietos ilgesys ir norisi dar kartą atvažiuoti, sugrįžti tam, kad vėl prisipildytum tos jėgos ir energijos, kuri nuramina, pripildo begalinio dėkingumo ir besąlygiškos meilės jausmo. Pripildo tam, kad mes visos galėtume kurti, dalintis, tęsti, mylėti ir žydėti.

Daugelis iš mūsų ieškome savo gyvenimo prasmės, siekiame suvokti savo įsikūnijimo paskirtį. Antrą kartą lankydama Glastonbury suvokiau savo paskirtį šiame įsikūnijime. Žinau, kad ne kartą esu atgimusi vyru, karžygiu, kunigu, todėl suprasti šio savo įsikūnijimo – veiklios, daugiavaikės motinos, turinčios daug vyriškų sąvybių, moters gyvenimo prasmę nebuvo paprasta.  Ilgai maniau, kad kažkuo siaubingai nusikaltau Dievui, kažką prisidirbau tiek, kad štai – gavau dovanėlę – nelengvą savo dalią. Bet daugiau taip nebemanau. Manau, kad savo nuostabų, nepakartojamą gyvenimą ir viską kas ateina jame, gavau (pasirinkau) tam, kad galėčiau pasidalinti su kitomis moterimis. Esu čia dėl jų. Ypač lietuvių. Gyvenu tam, kad savo darbais ir projektais, rašymu lengvinčiau jų būtį, kad mano gyvenimas būtų tarsi liudijimas kitoms – niekada nevėlu pradėti skleisti nuostabiausią savo moteriškumo žiedą, auginti dėkingumo jausmą, nurimti ir puoselėti besąlygiškos meilės jausmus, niekada nevėlu surasti savo tikėjimą Dievu, visuotine sąmone, nematomom būtybėm, energijom ir vibracijom.  

Todėl jau šiandien žinau, kad vėl rinksiu ir vešiu moteris į Glastonbury. Ir net jeigu jūsų kasdienybėje  jau ne pirmi metai yra įvairiausios dvasinės praktikos, susietos su jūsų moteriškumo puoselėjimu, būnant Glastonbury viskas vyksta greičiau, giliau, labiau juntamas pokytis. Taip pat ir toliau organizuosiu moterų susiėjimus, pasikalbėjimus, rankdarbių dirbtuves, Gongų maudynes ir toliau rašysiu moterims. Nenusakoma Dievo dovana yra moterų bendrystė, neapsakomas grožis yra pamatyti kiekvienos iš jų besiskleidžiantį dieviškumą.

Tik nuotykių ieškotojams ir turistinių vietų lankytojams nėra ko važiuoti į Glastonbury. Tai ne nuotykis. Tai stiprus išgyvenimas ir patyrimas, todėl, prieš ruošdamiesi kelionei į tokią vietą, gerai pagalvokit, ar tikrai ir kodėl ten norite nukeliauti. Nes, jeigu tik nuotykių ieškoti, tai vis tiek turite būti pasiruošę susidurti su visomis baimėmis, kurios sukils, vos tik įžengsite į Glastonbury. Dažnas, išsigandęs savo baimių, pabėga net nespėjęs užlipti į Toro kalną.

Tai štai tokie mano įspūdžiai po keturių parų Glastonbury. Vos prieš kelias valandas grįžusi iš ten jau ilgiuosi tos vietos. Prisimenu, kaip lygiai prieš metus ten būdama iš visos širdies meldžiau Dievo, visų savo angelų, visų būtybių, palengvinti mano buitį. Nes toji tiek slėgė mano pečius, kad vos begalėjau kvėpuoti. Dabar jau iš patirties galiu pasakyti – atsargiai su norais. Mano buitis pasikeitė iš esmės ir tikrai palengvėjo, ji pakeliama ir panešama, tačiau tas pokytis buvo toks staigus, kaip chirurgo operacija ir todėl gan skausmingas. Prisimenat tą istoriją su mano buto šeimininku Londone, kuriam aš iškviečiau policiją, nes su manim grubiai kalbėjo? O po to sekančias visas pasekmes – socialines tarnybas dėl šeimininkų pateiktos melagingos informacijos, mūsų persikraustymą į kaimą. Jeigu ne ta istorija turbūt dar ir šiandien gyvenčiau Londone.  Mane tiesiog išspjovė iš to gyvenimo, kuriame tada buvau, į kitą. Taip, kaip ir prašiau, meldžiau: „Dieve, tau juk taip lengva, pakanka vieno piršto krustelėjimo, kad mano gyvenime viskas pasikeistų, maldauju, perkelk mane į kitą vietą, kad mano daugiavaikės motinos buities našta būtų lengvesnė.“ Mane „perkėlė“ labai greitai – jau po keturių mėnesių gyvenau tarsi kitoje materijoje. Po tos istorijos supratau vieną svarbų dalyką – Visatoje yra daug jėgos, galinčios padėti, jeigu tik tiki ir nuoširdžiai meldiesi pagalbos, bet jeigu skirtumas tarp to, kaip gyveni duotuoju momentu ir to, kaip norėtum, kad būtų, yra labai didelis, tai gali tekti gan skausmingas perėjimo laikotarpis. Kuo staigesnis, tuo skausmingesnis.

Koks bus mano gyvenimas po metų labai gerai įsivaizduoju ir labai aiškiai užprašiau, meldžiau, nes ir vėl, kaip visada, labai gerai žinau ko noriu ir kur link einu.

Lenkiuosi iki žėmės su padėka visiems, dėl kurių ši kelionė įvyko taip sklandžiai ir planuotai. Dėkoju savo draugei ir bendražygei Alicijai, sesei Rasai, visoms drauge važiavusioms moterims, visiems savo angelams, Visatai ir Dievui. 

Facebook Comments

12 COMMENTS

  1. Koks nuostabus tekstas!
    Net skaitant man ta galinga moteriškumo jėga prabudo!
    Tikiuosi duos likimas į tą žadinančią vietą su Jumis nuvykti!

  2. Ačiū už tokį nuostabų pasidalinimą! Ačiū, kad kalbate apie tokius svarbius dalykus. Nežinojau apie šią vietą… Jūsų tekstas – didžiulis atradimas.

    • As jau si karta virpinau sirdi, ale kad mazoji dar papinuke.. o norisi vienai, ramiai, be vaiku i tokia kelione leistis… Bet, Birute pazadejo organizuoti ir toliau, vadinasi anksciau ar veliau susitiksim 🙂

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.