Suremkim snapus! Taip pasakyčiau apie Gervinių stovyklose atsiradusį Gervės Gerumo fondą (GGF). Jis skirtas apmokėti stovyklas tiems vaikams, kurie yra iš gausių šeimų ar šeimynų. Kiekvienas, įžvelgiantis tame prasmę, gali prisidėti savo auka pervesdami į VšĮ Draugiški šeimai sąskaitą LT077300010114213065. Pernai net aštuoniems vaikams stovykloje buvo iš viso arba dalinai apmokėtas buvimas stovykloje.

Tačiau šiandien rašau tekstą ir prašymą suremti snapus dėl vienos moters. Prieš du su puse metų esu rašiusi, ką daryčiau, jeigu laimėčiau milijoną. Tas tekstas yra čia: http://www.jakucionyte.lt/jeigu-loterijoje-laimeciau-milijona/  

Jeigu vis dar kada nors laimėčiau milijoną, tai daryčiau tai, ką ir pasakojau tuomet. Manau, kad moterys po skyrybų yra labai labai pažeidžiama grupė žmonių, kurios mažai kam rūpi. Ypač, jeigu jos normalios, darbingos ir protingos. O kam turėtų tokios rūpėti? Taigi, stiprios, pačios susitvarkys. Su laiku susitvarkys, bet už tai susimokės milžinišką kainą. Aš žinau kokia ta kaina, todėl turbūt ir gaunu tiek laiškų, prašymų. Dažniausiai tik išklausyti, kartais patarti. Ir dar niekada, nei viena iš man rašiusių moterų nepaprašė tiesiog pinigų. Aš žinau kaip jos jaučiasi, prisimenu kas darėsi su manim.

Kartais trodė, kad jau nebeištversiu, kad nėra man pasiskųsti, kad, atrodo, gyva į grabą sulįstum… tiek daug to skausmo, o čia dar vaikai, dėl jų turi išlikti stipri, rami, priiminėti blaivius sprendimus, judėti pirmyn, uždirbti visiems pinigų. Mažai kas gali suprasti tavo bėdą, nes tikrai yra ir baisesnių – taigi rankas kojas turi, sveika, tai ir pirmyn… Na ir kas, kad tau lieka visa našta auklėti, išmaitinti, išlaikyti, pasirūpinti savim ir dar, neduokdie, tampytis po teismus dėl vaikų su jų tėvu… Ačiū Dievui, man šito paskutinio punktelio neteko išgyventi.

Skyrybos man nutiko prieš šešis metus, bet aš iki šiol atsimenu kiekvieną mane rėmusi petį, aš prisimenu kiekvieną man tada pervestą litą ir iki šiol apie tai galvodama susigraudinu ir liksiu dėkinga iki gyvenimo galo. Dėkingumu, kurį jaučiu, išmelsiu savo geradariams laimingesnį gyvenimą, daugiau šviesos, meilės, sėkmės. Meldžiu iki šiol. Prisimenu jausmus kai gaudavau žinutę: “Parašyk man savo sąskaitos numerį”. Žiūrėdama į tokią žinutę žliumbdavau ekrano nematydama… net ir dabar rašydama vė žliumbiu… nežinodavau ką atsakyti, kaip atsisakyti… juk pinigų neprašiau, tik papasakojau kaip jaučiuosi. Atrodo, atidirbtum, bet ką atiduotum, parduotum, bet taip va, paprastai paimti negali, nes gi neturi teisės, nes gi sveika, rankas kojas turi, dirbti gali.

Ir nors man tai nutiko jau gan seniai, bet iki šiol mums kartais nesueina galai ir man dar vis pasitaiko, kad kokia draugė ar giminaitis, atvykęs į svečius, sumoka už mūsų savaitės pirkinius maisto prekių parduotuvėje… na tuos beveik 200 pinigų ir man tai yra milžiniška paspirtis. Man tie 200 pinigų yra mažiausiai dviejų tūkstančių vertės tarsi dangaus valiutos, karmos taškų… daug, vienu žodžiu, labai daug.   

Per tuos šešis metus aš susitaikiau, kad taip bus, kol neužaugs vaikai, nes kartais, dirbdama penkioms burnoms, tiesiog pavargstu…  Skyrybos mane išmokė pačios didžiausios pamokos – PRIIMTI. Nusiimti karūną, pasidėti ją šalia ir su šypsena, dėkingumu priimti tai, ką duoda Visata, draugai, bičiuliai ar visai nepažįstami.

Na, bet įsijaučiau čia apie save pasakodama – šio rašinio tikslas papasakoti apie kitą Moterį. Pavadinsiu ją Saule, nes negaliu dėl jos pačios situacijos viešinti jos tikro vardo ir pavardės.  Šiuo metu vyksta teismas dėl pakartotinos vaiko gyvenamos vietos nustatymo – prieš keturis metus sutarė gražiuoju, kad abu pasiima po vaiką ir augina, nemokėdami jokių alimentų vienas kitam, tačiau neseniai vaikų tėvui kažkaip kitaip šviesti saulė pradėjo ir sumanė jis pasiimti abu vaikus, o iš buvusios prisiteisti 400 eurų alimentų kas mėnesį. Akivaizdu, kad moteris išgyvena didžiulį stresą – kažkada susitaikiusi, kad vyresnėlis dešimtmetis gyvens su tėvu, sumokėjusi už tai didžiulo skausmo kainą matyti vaiką tik kartą ar du per mėnesį, dabar yra didelėje panikoje prarasti ir antrąjį, septynmetį. Su baime netekti vaiko ir patiriamu stresu iš paskos rikiuojasi visa eilė reikalų: prarado darbą, gyvenamą vietą, nebeturi visai jokių pajamų, telefonas už skolas užblokuotas.  Klausiu, kokia ta skola. Tyli,nesako… išpešu šiaip ne taip… vėl tie patys 200 pinigų. Šiandien sakė, kad skambino operatorius ir priduos anstoliams, jeigu nesumokės.

Viską iš jos žodis po žodžio traukiu, o parašė tik visai nekaltą žinutę: „Norėčiau atlapot širdį įsileist, priglust ir pabūt šitam jausme kartu. Paprašyt Jūsų tiesiog pabūt kartu. Priimčiau tai kaip didžiausią dovaną.“ Oooo! Aš galiu išklausyt, ir paguost, ir priglaust, bet kai anstoliu grasina, tai man kyla tik du klausimai: Kokia skola? Koks sąskaitos numeris? O jos reakcija tokia pat, kaip ir mano kažkada: „Ne ne ne, pinigų aš užsidirbsiu pati…. negaliu priimti… dabar tiesiog žliumbiu“. Susirašinėju su ja jau trys dienos, bet sąskaitos nežinau iki šiol… Bet nieko, rankų nenuleidžiu. Gervės Gerumo Fondo snapas labai ilgas ir smailas – rasim būdą kaip Saulei surinktus pinigus perduoti.  Pamoką PRIIMTI jai dar reikės mokytis.

Na, gerai, narpliojam jos situaciją. Sakau, siūsk man savo gyvenimo aprašymą, sakyk, ką moki, kokie tavo privalumai, talentai. Tai tikrai neelinė Moteris, daug daug dalykų panaši į mane. Ir surado mane visai ne tikėtai, per Gervių lizdą, skaitė skaitė ką aš veikiu ir jai taip stipriai viskas buvo apie ją, kad nusprendė man parašyti. Na, čia aš ją ir priučiupau.

Taigi, CV turiu. Ocho! Vadovaujantis personalo valdymo ir rinkodaros darbas. Geriausia Kaune, kažkur link ir iki Vievio. Tokia lokacija, nes šiuo metu gyvena pas mamą. Darbo reikia skubiai. Tikrai labai labai būsim jau dvi dėkingos (uch, kiek primelsim už gerumą Gausos jums) jeigu skaitote šį tekstą ir norėsite įdomios, stiprios, motyvuotos darbuotojos, tiesiog brūkštelkit man į el paštą: birute.jakucionyte@gmail.com ir persiųsiu  jums Saulės Gyvenimo aprašymą. Darbo reikia skubiai, nes jis lemia ir teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamos vietos nustatymo.

Paprašiau, kad surašytų savo privalumus. Tai štai, prašom: „Stipriosios pusės, arba ką galiu? Greitai ir su kūrybiškumu organizuoju. Esu empatiška, greitai pajaučiu žmogų ir kiek save prisimenu nuolat atrasdavau kelią į jį, intuityviai žinodavau kaip su juo bendrauti. Dažnai nauji pažįstami po keletos akimirkų bendravimo sako “jaučiuosi su tavim kaip šimtą metų pažįstamas” ir pan. Moku išklausyti žmogų ir man patinka jo atsivėrimo momentas, esu labai laiminga, kai surandu būdus kaip jam padėti. Esu pedantiška. Maksimalistė, daug reikalauju iš savęs, kad pasiekti geriausią rezultatą. Mėgstu estetiką, daug kam keliu reikalavimą, kad atmetus visus svarbumus kaip praktiška, funkcionalu, patogu ir t.t. dar turi būti gražu. Esu punktuali. Negailiu savo laiko ir pastangų, jeigu darau tai ką noriu, kaip tik labai gaila, kad tie du veiksniai kartais riboja daryti tai kas patinka. Mėgstu kurti, jaukinti erdves; Piešiu, ypač patinka grafika. Dažnai rašau, tokia vadinkim rašymo terapija, kai pasigaunu dienoje smulkmeną, detalę ir galiu per ją išvest kažkokį visai gražų tos dienos, o gal ir ilgesnės perspektyvos moralą (gerąja prasme) per savo matymo prizmę. Patinka kalbėti auditorijai. Turiu mintį dalintis savo patyrimu ir padėti tokiu būdu žmonėms, kuriems reikia pagalbos.“

Dar sužinojau, kad Saulė yra menininkė ir visokių gražių dalykų kūrėja, labai gražiai piešia. Prirėmiau ją prie sienos, kad padarytų kelis savo darbus ir piešinius „Saulės turgeliui“ ir aš suorganizuosiu jų pardavimą. Taigi, laukit ir Saulės darbų.

O dabar suvedam galus, t.y. suremkim, Gervės, snapus. Šiuo metu reikia:

  1. Nors kiek nors pinigų maistui, telefonui, degalams į darbo pokalbius važiuoti.
  2. DARBO. Personalo vadybininkės ar vadovės, vadybininkės.

Auką Saulei galima pervesti į VšĮ Draugiški šeimai sąskaitą LT077300010114213065 (mokėjimo paskirtis auka Saulei). Gyvenantiems užsienyje Paypal email: ecoethno.london@gmail.com

Kaip tik turėsiu Saulės darbų nuotraukas – iš karto paskelbsiu turgelį ir būtinai jus informuosiu, kaip mums sekasi. Jos piešiniu papuošta ir šio posto iliustracija. 

Štai toks tas šios dienos tekstas. Abiejų mudviejų su Saule apverktas, nes mane jos pasidalinimas nunešė atgal į manuosius poskyrybinius išgyvenimus. Tik aš žinau jau iš patirties, kad viskas praeina, susidėlioja, o ji vis dar maknojasi savoj pelkėj, nerasdama kur tvirtai koją pastatyti.

Ir taip pat iš patirties žinau, kad moku burti su visais paaukotais pinigais – jūsų gyveniman jie sugrįžta dešimteriopai. O dabar DĖKINGUMU atgal bursim dvi, todėl nenustebkite pervedę penkiasdešimt netikėtai gauti penkis šimtus.

Facebook Comments

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.