Kartais fantazuojame su vaikais, ką veiktume su milijonu, jeigu jį laimėtume. Manau, kad daugelis iš mūsų yra nors kartą tai padaręs.

Mano fantazija tokia. Aš Anglijoje nupirkčiau didelį namą, gal būt pensioną, kad jame galėtų gyventi vienu metu kokios 5 – 10 vienišų motinų su savo vaikais. Jame vykdyčiau programą – išsiskyrusių lietuvaičių, vienišų motinų prisikėlimas antram gyvenimui. Sukurčiau moterims darbo vietas ir kai tik jos atvažiuotų gyventi į pensioną, įdarbinčiau jas, padėčiau adaptuotis naujoje šalyje, susirasti pastovų būstą ir darbą, vaikams mokyklas. Būčiau tarsi kokia adaptacinio – pabėgėlių – emigrantų – vienišų motinų centro  vadovė. Pensione būtų galima gyventi max pusę metų, nes manau, kad tiek laiko pakanka sutvirtėti ir pradėti stabilų gyvenimą. Išvykusias moteris pakeistų kitos. Suorganizuočiau savo pensiono gyventojoms psichologinę pagalbą, įvairias dvasines praktikas ir dėčiau visas pastangas, kad jos prisikeltų antram gyvenimui, taptų laimingos ir stabilios, galinčios pasirūpinti savimi ir savo vaikais. Per metus taip išvežčiau iš Lietuvos apie 10 – 15 vienišų, pamirštų, valstybės ir sistemos apleistų kapanotis savarankiškai motinų.

Kodėl rašau apie tokią savo fantaziją? Todėl, kad man labai skauda dėl to, kas vyksta Lietuvoje. Skauda dėl pensininkų, dėl mokytojų, dėl vaikų, jaunų šeimų, dėl mažas pajamas turinčių žmonių, bet labiausiai savas tas skausmas už vienišas motinas. Nesvarbu, kiek jos vaikų beaugintų. Vieną, du, tris, keturis…. Jau vien nuo minties, kaip reikia suktis ir durstyti galus, kad vaikus į mokyklą išleistum Lietuvoje, man eina šiurpai ir šiaušias plaukai. Kaip jūs galite sumokėti tiek už pratybas, už visas mokymuisi reikalingas priemones, būrelius, prisidėti prie visų rinkliavų mokyklose ir darželiuose jeigu uždirbate net ir vidutinį Lietuvos atlyginimą???

 Aš iki dabar prisimenu tą savo paskutinį pusmetį Lietuvoje prieš emigruojant. Po skyrybų, viena su keturiais. Du į mokyklą, vienas į darželį, vienas pusantrų metų ir aš, turinti mus visus išlaikyti. Ne tik išlaikyti, auklėti, myluoti, aprengti, nuprausti, gydyti, maitinti, bet ir dalyvauti visuose mokyklos ir darželių susirinkimuose, prisidėti prie rinkliavų, dalyvauti mokymosi procese, parūpinti reikiamas priemones, kaukes, pratybas… Aš tiesiog visa savo esybe pajutau, kad to nepatempsiu, kad vieną dieną sprogsiu. Ir tas sprogimas bus plačiai aprašytas spaudoje. Esu sveiko proto, tačiau tokios gyvenimo sąlygos Lietuvoje įstumia žmogų, motiną į kraštutinę situaciją ir verčia priimti neadekvatų, ne visai sveiko proto sprendimą. Todėl ir vaikai atsiranda šuliniuose, todėl tos motinos skandina savo neviltį taurelėje. O kur dar ją paskandinti?

Kartais aš pati pažeriu kritikos Lietuvai, tačiau kasdien žiniasklaidoje mirga straipsniai apie tai, kokia beviltiška situacija Lietuvoje (šiandieninis DELFI straipsnis čia), kaip nesuvokiamai didėja emigracijos mastai, o artėja nauji seimo rinkimai.

Tačiau būsimi ir esami seimo nariai tik skėsčioja beviltiškai rankomis ir niekas nesugalvoja, kad ir menko, bet veiksmingo planelio, kaip tą emigraciją nors pristabdyti. Nei vienas nesiūlo nieko konkretaus ir įtikinamo! Man jau pačiai koktu skaityti tuos straipsnius, kurie vėl ir vėl iš naujo konstatuoja faktus kokia beviltiška padėtis Lietuvoje. Jau net nebenoriu jais dalintis, nors jie apie tą pačią karčiausią tiesą. Taip, pripažinkim, šikna. O ką toliau? Nuo ko tai priklauso?

Kažkas pradės šaukti: „Ko čia norit viską dykai gauti? Ką patys davėt Lietuvai?“, „Nereikėjo tiek gimdyti?“ ir t.t. Nesibaigiantys kaltinimai vieni kitiems, svaidymaisi žodžiais, badymai pirštais vienas į kitą. Aš tikrai nuo to pavargau. Ir aš tikrai nesu ta kaltoji ko nors nepadarius, nedavusi. Niekada nieko iš valdžios neprašiau, dirbau ir užsidirbau, mokesčius mokėjau, suorganizavau ne vieną projektą, keičiantį situaciją Lietuvoje: atskiros kasos prekybos centruose, parkavimo vietos šeimų automobiliams, surinktos dešimtys tonų šiukšlių, įkvėpta šimtai moterų keistis, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą… ai, visko neišvardinsiu, kiek per penkiolika metų įvyko, bet aš manau, kad pati esu pokytis, keičiantis situaciją Lietuvoje. Ir eilinį kartą norėdama mesti visas savo veiklas, susivynioti meškeres ir nukreipti savo energiją į kitą šalį, vėl ir vėl planuoju savo kitų metų socialinius projektus Lietuvoje. Nes kas, jeigu ne aš? Kas pasikeis Lietuvoje, jeigu visi trenksim durim dėl to, kad viltį praradom, ar išeities nematom?

Aš matau kelias išeitis. Žinau, ką reikėtų padaryti Lietuvoje, kad daugelio žmonių gyvenimas pradėtų keistis, kad jie pradėtų lengviau kvėpuoti, kad vyktų sisteminis pokytis.

Smulkusis verslas. Nušaukite mane, bet aš iki šiol nesuprantu, kodėl namuose sėdinti ir kojines per motinystės atostogas mezganti ar vaikiškas kepures siuvanti motina, turi mokėti valstybei papildomus PSD, Sodros ir pelno mokesčius?

Prisimenu save pirmaisiais metais Anglijoje. Ne vieną kartą sėdėdama Londone turguje su savo rankdarbiais spirgėjau iš baimės: štai atsiveria durys, įeina policija, VMI, Veterinarijos tarnyba ir pradeda tikrinti ar visi turi leidimus čia tame turguje savo rankdarbiais ar senais skudurais prekiauti. Aš tai turiu. Individualios veiklos pažymėjimą! Nors turiu ir oficialų darbą. Kol atsipalaidavau ir suvokiau, kad niekas čia niekada manęs šito nepaklaus, praėjo nemažai laiko. Kol suvokiau, kad tai aš pati savanoriškai noriu tuos mokesčius susimokėti, kad tai mano reikalas, o ne kažkokios kontroliuojančios instancijos.

Per naktinę mokesčių reformą buvo priimtas LAIKINAS įstatymas dėl mokesčių padidinimo visiems su individualia veikla, autorinėmis sutartimis ir t.t. Nuo 15 – 20% iki 40 – 52%. “Laikinai” tęsiasi jau septyni metai. Gal laikas nustoti smaugti tas kojines mezgančias ar sages namuose gaminančias motinas?

Jau nekalbu apie savo kraštutinį, bet turbūt tikrai neišskirtinį atvejį – Sodros mafiją. Nors turiu vaiką iki septynių metų ir dar tris nepilnamečius, nors jau keturi metai esu socialiai drausta kitoje valstybėje, prieš pusmetį  Sodra pabudo ir nusprendė iš manęs nuskaičiuoti PSD. Na, ir su visais antstolio priedais už susikaupusią skolą, nes manęs gi rasti negalima, nors visur paskelbtas ir prieinamas, toje pačioje Sodroje užfiksuotas, mano telefono numeris. Ir dabar kas mėnesį jie iš mano banko sąskaitos, į kurią pervedami tik alimentai, sau nuskaičiuoja. Aš turėčiau nuvažiuoti į Sodrą ir įrodyti, kad dramblys yra žirafa ir tada galbūt jie nuo manęs nustos tuos pinigus skaičiuoti. Elektroniniu būdu, telefonu to padaryti negalima. Neturiu jėgų ir laiko kovoti, įrodinėti, todėl kas mėnesį susimoku virš 30 eurų į Lietuvos biudžetą. Nu negi gaila. Mafija yra mafija.

Bet gal jau tikrai laikas tas „laikinas“ mokesčių padidinimo prievoles smulkiajam verslui atšaukti? Yra tokia paprasta tiesa, kurios gal nežino seimo nariai ar VMI inspektoriai, nes patys niekada nebuvo smulkaus verslininko kailyje. Taigi, tiesa ta, kad ką tu bedarytum: prekyba savo sukurtais rankdarbiais, padėvėtais daiktais, rūbais, tortų kepimas, privatus darželis vaikams, maža kavinė, kosmetologijos kabinetas, kirpykla, siuvyklėlė, kioskas, koks bebūtų tavo smulkus versliukas  – jeigu sumokėsi visus reikiamus mokesčius valstybei, padengsi verslui reikalingas sąnaudas, sumokėsi ne vokeliuose visų darbuotojų atlyginimus, tai tavo versliukas visada bus MINUSE. Jūs užprogramavote visą smulkų ir dalį vidutinio verslo Lietuvoje vogti: slėpti pajamas, mokėti vokeliuose, sukti juodus pinigus, nes mokesčių našta yra nepakeliama. Netikit? Paklauskit kokio artimo, tuo užsiimančio, kad atvirai papasakotų, parodytų savo pajamų ir išlaidų skaičiukus. Atvirai.

Kita bėda, kuri, manau, yra lengvai išsprendžiama, bet priklauso absoliučiai nuo politinės valios. Jau visi sutarėm, kad lietuvių tauta prasigėrė. Žmonės surinko parašus, kad uždraustų tą nelemtą alkoholio reklamą. Bet ne, nu ką tie žmonės su savo parašais? Gerkit, gerkit, lengviau bus jus valdyti, zombinti, smaugti ir engti. Arba dar geriau: „Na, mažuliai, šnapso reklama akeles bado? Tai dokumentukus rodykit dabar visi, kurie tik norit to šnapsiuko nusipirkt.“ Juokas pro ašaras, tačiau mano septyniasdešimt trijų metų tėvas parduotuvėje prašė savo kaimyno vaiko, kad jam nupirktų alaus.

Po tokių absurdiškų situacijų labai aišku ir supranti, kad nieko gero toje Lietuvoje greitai nebus. Sakau „greit“, nes vis dar tikiu, kad kažkada bus. O tas „kažkada“ yra labai stiprus žodis, kai suvoki, kad turi vieną gyvenimą ir ne „kažkada“, o DABAR tau jį reikia gyventi.  DABAR būti laimingu, DABAR auginti laimingus ir aprūpintus savo vaikus. Todėl jeigu laimėčiau milijoną, pasirūpinčiau kiek įmanoma daugiau vienišų motinų DABAR gyvenimu.

Tai buvo ne straipsnis, o vienišos motinos lyrinis nukrypimas nuo darbų, kurių ji negali dirbti, nes neturi interneto, na jis vis dingsta ištisom valandom. Gal ir gerai, parašiau ir palengvėjo, nes jau tikrai bloga nuo to, kaip Lietuvoje blogai.

Facebook Comments

16 COMMENTS

  1. Birute, ech kokia karti, karti teisybė… Labai džiaugiuos, kad bent dalis tokių vienišų mamų su vaikais randa palengvėjimą, o jei jos būdamos kažkur ne LT dar padės ir kitoms bus super… Na tikslas jau yra tam milijonui išleist ir belieka, kad visata išgirstu ir imestu į sąskaitą tą milijoną 🙂 o jei ne kupiurom, tai gal kitais būdais galimybę padėti tom vienišom mamos kurios nori tiesiog geriau augint vaikus 😀

  2. As Stai irgi parasiau teismui del bandymo su manimi susidoroti:

    Kauno Apylinkės Teimo Pirminikui, jo pavaduotojai ir Kauno Apygardos teismo Pirminkui ir teisėjams,

    pateikiama Mano asmeninė nuomonė

    Asmenys, laikytini teisėjais,

    Sergu, bet pranešu, kad gavau L.Žemaitienės laišką.
    Siūlo kreiptis į kasacinį teismą, samdyti jūsų, Lietuvių teisininkų kąstos advokatą.
    Tačiau aš jau vieną Advokate vakar atleidau… Dirbo ne man, mano turto prievartautojo interesams.
    Jos padėjėja vogė mano vaikų dokumentus iš JŪSŲ TEISMO. Ką padarėte? – NIEKO!
    Ką po to galiu pasakyti?
    – Jūs man visi – Lietuvos teisėjai ir teisininkai sukeliate rimtai dvasiškai sergančių žmonių įspūdį, nes tikite, kad dorojatės su manimi… – Kai dorojatės ne su miesto ir Lietuvos turto pasisavintoju, o su daugiavaike motina. Gal aš jam skolinga ką buvau?! Gal mano vaiku identitetus išnaudojusiam Buvusiam vyrui esu ką nors dar skolinga? – Nesigilinote net…
    Paėmėte ir lengva ranka atidavėt mano nekilnojamą turtą suinvestuotą dėl vaikų Lietuvoje jam.
    Konstitucinio pagrindo legitimumo net nekvestionavote. Pagal antstolių įstatymo visokius įmanomus tyčinio nekompetetingumo demonstravimus perleidote man už akių jį Kauno miesto valdovui , nors jis jau Kauno vaikų tuberkuliozės sanatorija vienas mėgaujasi ją pasiėmęs JUMS UŽ AKIŲ…
    O jei jūsų vaikai susirgs tuberkulioze – tai kur jūs juos gydysite?

    Taigi, čia ne mano vaikams jūs atimate normalias galimybės gyventi Lietuvoje, o savo.

    Su kuo liksite? – Su teistais advokatais, jų apsivogusiais klientais ir nesigėdinančiais sukčiais!

    Jūs ne su manimi dorojatės, o su savo dorove, bei sąžinę ir ardote moralę, bei Lietuvos teisinę-demokratinę santvarką ir taip jūsų vaikai-anūkai neturės galimybės gyventi normaliai.
    Nes sukčiai, vagys ir teisti iškraipys dar labiau viską pagal save. Jie nesustos ir vogs toliau – tik iš jūsų vaikų.

    ES jau vienodai rodo, kas vyksta Lietuvoje…

    Per jūsų teismus bylinėtis iki ES net nėra prasmės, kai pirma instancija facilituoja nusikaltimus. Laimėsiu ten ir vėl atgal pas jus pasiųs…
    Susikūrėte sau iliuziją, kad turite laikiną valdžią – čia ir dabar. Iš to gaunate kelis eurus. Tai viskas. Ateities neturite. Drąsos neturite ir neturite net noro vykdyti TEISINGUMĄ vardan TEISINGUMO.

    Sėkmės atrasti dvasinę ramybę savyje ir paskaitykite daugiau filosofiją kodėl ir kam buvo sukurta Demokratija.

    Aš su jūsų pseudo teisiniu klanu vargti daugiau nesiruošiu.
    Tam yra dar ir Dievo valia.
    Patinka dirbti su teistu teiseju-tai dirbkite.
    Patinka mano vaikus išgyvendinti iš Lietuvos – tai jums pasisekė, išgyvendinot, mokesčių mano vaikai jūsų pensijoms NEMOKĖS.
    Tik patys irgi turite vaikus, kurie gyvens ne teisinėje ir ne demokratinėje Lietuvoje…
    Patinka mano namus atiduoti turto prievartautojams – tai ant popieriaus be peilio ir be šautuvo – tai jau padarėte. Dabar pasistatykite šalia teismų iš jo milijonų – koplyčias… Tai jums pravers.

    Aš netikiu nei vienu LIETUVOS TEISĖJU IR ADVOKATU, nes per 3000 skundų, pareiškimų, raštų nesulaukiau JOKIO TEISINGUMO VYKDYMO. Ko pritrūko – teisnių žinių ar mano duoklės jūsų teisiniam klanui…?

    Teisingumo vykdymas – gal jau biznis?!

    Jūs, pirmos instancijos teismuose, facilituojate piktavalinius vaikų teisių ir išmokų pasisavintojų ir turto prievartautojų ieškinius, o aukštesnėj instancijoj – tai jie ten iš viso jau gauna vietas pagal specialiai surašytus teisės aktus ir nereikia net jokio teismo darbo patirties …

    Man grąsu. O jums ne?
    Ir kiek – tai tęsis?
    KUR TEISINGUMAS?!

    Labai susikrimtusi ir susirgusi iš sielvarto dėl Lietuvos teisnės sistemos tyčinio nekompetetingumo,
    Viktorija

    Kauno apylinkės teismas
    Laisvės al. 103, LT-44291, Kaunas
    Telefonas: (8 37) 466 242,
    Faksas: (8 37) 424 743
    El. paštas: kauno.apylinkes@teismas.lt

  3. Labai įdomus straipsnis, ne visada žinome (kas gyvena ilgiau ne Lietuvoje) tikrojo Lietuvos gyvenimo peripetijas. Labai tikiuosi, Birute, kad milijono svajone išsipildys dar šiais metais.

  4. O taip! Aš jau su baime laukiu, kiek man priskaičiuos už jogos pamokų vedimą (dirbu su individualios veiklos pažyma). Nors: 1. papildomai dirbu oficialiai įmonėje, kur darbdavys už mane sumoka visus mokesčius; 2. Turiu tris nepilnamečius vaikus ir esu drausta valstybės draudimu (susitvarkiau dokumentus VLK); 3. Į jogos pamokas ateina 3 mokiniai ir iš tų pajamų ar susimoku už salę, automobilio parkingą ir kurą atvažiuti 50 km į Vilnių. Bet gi ar jiems įdomu?… Ech.

  5. Apie PSD “Sodrai” parasete nesamone. Tiesa tik tai, kad “Sodra” nuo 2016 sausio 1 d. pradejo nuskaiciuoti PSD visiems emigrantams, kurie nedeklarave savo isvykimo is Lietuvos, taip pat kai kurioms kitoms Lietuvos gyventoju grupems. Matyt todel, kad anksciau buvo populiaru, kad emigrantai moka mokescius uzsieniui arba nemoka niekam, bet atvaziave i Lietuva atostogoms naudojosi nemokamu gydymu Lietuvoje. Placiau pasiskaitykite cia http://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/savarankiskai-moku-psd-imokas ir daugelyje kitu strapsniu, kurie internete lengvai surandami per 2 minutes.
    Jeigu Jus nenorite moketi PSD, tuomet per interneta labai lengvai galite deklaruoti savo isvykima is Lietuvos – ir netgi atgaline data (per Elektorinius valdzios vartus, ziureti nuoroda auksciau, skyrelis “Ar galiu nemokėti PSD įmokų, jei gyvenu ir dirbu kitoje šalyje?”). Ta padarius, nuskaiciuotas PSD bus Jums pilnai grazintas. As deklaravau savo isvykima per interneta per 20 min. Nesuprantu, ar Jus neturite interneto, ar kokios pas Jus problemos? Kodel rasote, kad “Elektroniniu būdu, telefonu to padaryti negalima”, kai realybeje galima per interneta issideklaruoti. Prisijungimui prie Elektroniniu valdzios vartu reikes asmens kodo ir Jusu lietuvisko banko slaptazodziu – turekite pasiruose.

    • Mano problema ta, kad aš negaliu deklaruoti savo išvykimo iš Lietuvos, čia esu viešosios įstaigos steigėja ir vykdau socailinius projektus. Dėl tos priežasties negaliu ir nenoriu būti išsidekravusi, o jūsų komantaras kažkoks bjaurus, nes tipo jau visi iš karto asilai, interneto neturi ar kas jiems yra… kartais viskas ką jūs įsivaizduojate yra visai kitaip ni jums iš pirmo žvilgsnio atrodo. Turiu laiškus ir iš Sodros, ir iš ligonių kasų. Paprastai stengiuosi nerašinėti nepatikrintų dalykų. Ir jums rekomenduoju tą patį. Jūs man siūlote tik vieną vienintelį sprendimą – išsideklaruoti iš Lietuvos. O jeigu aš nenoriu???

      • As atsiprasau, jeigu neteisingai ivertinau Jusu situacija ir padariau neteisingas isvadas. Siap jau istatymas yra sudeliotas taip, kad zmogus PSD moketu tik vienoje salyje. O kurioje – tai priklauso nuo daugelio kriteriju, nuo gyvenimo centro, nuo veiklos centro ir t.t. Taip pat standartinis variantas yra tas, kad ta susitvarkyti galima per interneta ir labai greitai. Sudetingais ir neaiskiais atvejais aiskinamasi individualiai. Nevadinciau to mafija. Man taip pat jau yra teke aiskintis sudetingas situacijas ir prasyti atsizvelgti i aplinkybes ir pritaikyti logiska ir humaniska sprendima – per atstuma, elektroniu pastu, ir viskas buvo sekmingai isspresta, nors niekam jokiu dovanu nenesiau, tu valstybes tarnautoju net nemaciau, tik paaiskinau situacija issamiai per e. pasta. Linkiu ir Jums, kad sekmingai rastumete ir Jus, ir Sodra tenkinanti sprendima.

  6. Vienas klausimas, jeigu galima. O kas ta mistine “valstybe”, kuri turetu gyvenima Lietuvoje pagerinti? Pataisykit mane jei klystu, bet tai tie patys Lietuvos zmones – tiek Seime, tiek Vyriausybej, tiek Sodroj, teismuose, etc. Nepriklausomybe nuo TSRS iskovojus niekas neatejo ir neapmoke, kaip “gyventi kaip Vakaruose”, kokius istatymus priimti kad mokesciu reiketu moketi kuo maziau o mamoms/mokytojams/gydytojams/pensininkams/kitiems remtiniems is biudzeto moketi kuo daugiau, nesugebejo zmoniu, tarybiniais laikais gyvenusiu pagal principa “kas valstybes tas mano, jei sugebesiu pavogti”, peraukleti taip, kad matydami sansa pavogti/”sukombinuoti” ji ignoruotu, ir pan. Todel manyciau naivu butu tiketis kad cia greitai gyvenimas pasidarys toks pats geras kaip UK, kur socializmo etapo nebuvo is viso, ir kur saziningumo, pagarbos zmogui ir pan principai savaime suprantami ir ju nereikia is naujo mokytis. Ar reikia del to garsiai piktintis ir ar tai kazka pades – atviras klausimas… Bet kuriuo atveju – pritariu Jusu sprendimui kad ieskoti geresnio gyvenimo reikia cia ir dabar, nelaukiant kol kas nors ateis ir pagerins ji Tevynej – ypac kalbant apie vaiku gyvenima ir ateiti.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.