Specialieji "reportažai"

Kaskart į mano organizuojamus renginius renkasi vis didesnė sąmoningų lietuvaičių bendruomenė. Džiaugiuosi gruodžio 10 d. įvykusiu Advento vakaru ir kviečiu į kitą renginį – Sąmoningumo dieną, kuri vyks sausio 14 dieną.  Advento vakaro metu apėmęs bendrystės jausmas, visų mūsų noras prisiliesti prie savo šaknų, Advento dainų dainavimas, naminė duona su lietuvišku medum ir žolelių arbata - kaip koks sapnas... Esu...
Kaip jaučiuosi sužinojusi, kad daugiau nereikės daryti to, ką iš visų jėgų, su polėkiu, misijos lygmenyje dariau paskutinius penkis metus? Stengiuosi giliai kvėpuoti. Įkvėpti ir iškvėpti. Nepanikuoti ir nepasiduoti emocijoms. Įkvėpti ir iškvėpti. Kažkam norėtųsi pasipasakoti. Dabar pat išpilti visą savo tiradą. Kaip galima nutraukti tai, ką dėl tavo idėjos daro tūkstančiai žmonių? Įkvėpti ir iškvėpti. Seku savo kūno pojūčius....
Viskas keičiasi. Daugybę metų negalėjau savęs įsivaizduoti jokioje kitoje vietoje tą savaitgalį, kai LITEXPO vyksta paroda „Vaikų šalis“. Šiemet tie metai, kai praleidžiu parodą, tačiau širdimi esu tiek prie jos prisirišus, kad seku viską, kas ten įdomaus vyks, ką ten be manęs darys. Taip ir norisi pasakyti: „Aš jums, tiems, kurie gyvenate Lietuvoje, pavydžiu ateinančio savaitgalio, nes jūs galite...
Nuolat sulaukiu laiškų ir pasiteiravimų apie tai, kaip išleisti savo knygą. Pagaliau pribrendau atsisėsti ir surašyti viską, ką žinau apie knygų leidybą. Esu jau rašiusi apie tai anksčiau čia, bet dabar tekstą praplėčau, papildžiau.  Na, manau, kad į klausimą, kaip knygą parašyti, tai atsakymas labai aiškus ir paprastas – tiesiog imti ir rašyti. Nes jeigu jau atėjai į tokį tašką...
Kaunas. Spalio 4 d. Pirmoji finalo diena. Vakar važiuodama iš Trakų į Vilnių ir klausydama šalia besidžiaugiančios pusseserės, kaip Lietuvoje gražu šiuo metu ir kokia graži gamta, aš jai sakiau: „O mane labiausiai džiugina ne gamta, nes man ir Anglijoje labai gražu. Mane kamštelių kelionėje per Lietuvą labiausiai džiugina, kad sutinku tiek daug lengvai išprotėjusių žmonių, tokių kaip aš. Žmonių,...
Svarbiausia, kad pati nepasimesčiau, kur ir kada turiu būti ir ką veikti. Laukia dvi beprotiškos savaitės. Tikras iššūkis net man pačiai. O iš šalies pažvelgus dažnam atrodys sunkiai suvirškinamas ir įgyvendinamas planas. Bet tai mano iššūkis ir vieną kartą metuose aš galiu jį priimti ir atlikti. Tam, kad įrodyčiau sau savo gerą profesinę formą ir vis dar neatbukusius organizacinius...
Šiandien baigėsi mano keturių parų kelionė į savo moteriškumą, mano kelionė į vietą, kurioje atsiveria, stiprėja, kyla, auga viskas, ką turėčiau turėti, jeigu būčiau užaugusi ir dabar gyvenčiau visuomenėje, kurioje kiekviena moteris turi ir puoselėja stiprias moteriškas sąvybes, o vyrai jas pripažįsta, priima ir tas sąvybes gerbia. Tėvas, vyras, brolis. Suvokia ir priima, kad kiekviena moteris yra pasaulio kūrėja,...
Man dažnai kyla noras paimti ir surašyti viską, ką veikiu nuo ryto iki vakaro. Tą sąrašėlį kaišiočiau visiems anoniminiams komentatoriams į panosę, kada tik jie mane pavadintų „stora tingine, gyvenančia iš pašalpų“ ar pasiūlytų eiti darbą susirasti. Tas sąrašėlis būtų tarsi akis badantis priekaištas kiekvienam, kuriam kyla bet kokia mintis, kad aš per mažai dirbu, kad per mažai uždirbu,...
Šiandien noriu papasakoti apie Selestiną. Per  ją, nors istorija gan liūdna, suvokiau, kad jau tikrai išsilaižiau po skyrybų, emigracijos  ir emociškai tvirtai atsistojau ant kojų. Supratau tada, kai savyje radau begalę resursų, fantazijos, gebėjimų padėti kitai moteriai. Ne vienus metus jaučiausi taip, kad man būtų reikalinga nuolatinė pagalba, parama, vis prasimušdavo į išorę tas kasdienis keturių vaikų auginimo sunkumas,...
Nuotrauką man atsiuntė brolis, kuris neseniai viešėjo Gvatemaloje. Tai vietinis paplūdimys netoli Karibų salų. Nuotrauka mane įkvepia daryti tai, ką šiandien darau ir organizuoti savo socialinius projektus.    Šiandien papasakosiu apie pinigų paiešką, paskelbtą prieš savaitę. Man tai savotiškas socialinis eksperimentas todėl papasakosiu, kaip jaučiuosi jame dalyvaudama pati ir kokios mintys mane aplanko. Dažnai savo gyvenime pasielgiu taip, kad iš šalies...
Štai ir atėjo lemtingas momentas - prisiduodu Visatai ir kiekvienam jos gyventojui, kad mums reikalingi pinigai. Prisimenu, kaip lygiai prieš metus man apie tai net kalbėti buvo gėda, o šiandien jaučiuosi rami - paskutinius tris metus tikrai labai daug dirbau, tačiau visi mano projektai yra labai mažo biudžeto, o tai reiškia, kad mano šeima gyvena minimaliom pajamom. Todėl dabar...
Abi su Audrone esam įspūdingas duetas, dvi ypatingos moterys todėl juokinsim  ir virkdysim, būsim atviros ir nuoširdžios, dalinsimės savo patirtimi ir asmeniniais išgyvenimais gruodžio 10 ir 11 dienomis Londone. Mudvi supažindino knygos. Audronė skaitė manąją „Moteris iš raudonos Audi“, o aš jos „Posūkyje - neišlėk“. Turėjom viena kitai ką pasakyti ne tik laiškais, bet ir susitikusios. Sutarėm kada nors surengti...
Please wait...

Užsiprenumeruokite

Mūsų naujienlaiškį.