Home Specialieji "reportažai"

Specialieji "reportažai"

Kiekviena mano diena pilna nuostabių istorijų. Kartais jos tokios neįtikėtinos, kad norisi jas užrašyti. Dažniausiai negaliu to padaryti, nes tai apie žmones, kurie aktyviai dalyvauja mano gyvenime. Todėl tas istorijas dedu į atmintį ir vis planuoju kada nors surašyti į knygas. Kada nors. Kai joms sueis senaties terminas... Tačiau paskutinius mėnesius, tiksliau, beveik metus, man kasdien nutinka tiek visko daug,...
Ar jums nebūna taip, kad kartais nutinka koks nors įvykis ir nustembi, nes nei laukei, nei tikėjaisi? Kaip čia? Iš kur atsirado, jeigu neužsakiau? Juo labiau man, tai, kuri tiek metų sau „buriasi“ gyvenimą ir modeliuoja jį kaip tik užsimano. Bet jeigu gerai pagalvoji, išanalizuoji, tai visada gauni tai, ką iš tiesų kažkada užsakinėjai. Istorija prasidėjo prieš septyniolika metų. Dabar,...
Labai daug esu rašiusi apie šias keliones anksčiau, dalinusis FB, todėl labai skubėdama, nes už kelių valandų jau kyla mano lėktuvas link Lietuvos, įdedu čia visą Informacinį pranešimą, kad visą informaciją rastumėte vienoje vietoje.  "Dvi žinomos moterys, garso terapeutės ir Gongų meistrės - Birutė Jakučionytė ir Alicija Eiliakas ne pirmi metai renka moterų grupę ir rugsėjo 5 – 10 dienomis,...
Prasideda! Na, prasideda stebuklai, kai užčiuopi, kad mintys materializuojasi, kai iš niekur susikuria įvykis, kai nuo vieno piršto pajudinimo keičiasi situacija. Kaip koks drugelio efektas. Dievinu tai stebėti. Dievinu būti tuo drugelio sparnu. Dažniausiai man taip nutinka, kai darau kažką iš idėjos, kokį socialinį projektą ar renginį. Tada vien tik pagalvojus, kad kažko trūksta ima kas nors paskambina ir...
Gegužės 27 d. 10.00 – 19.00 Alicija Eiliakas dirbtuvės: “Garsas, balsas, judesys” Alicijja Eiliakas, Psichologijos studijos „Menas būti“ įkūrėja: “Ir darbe, ir gyvenime vadovaujuosi įsitikinimu, jog gyventi pilnavertį gyvenimą galime tik tuomet, kai neatsiribojame nuo savo patirčių. Pilnavertį – ne visada reiškia lengvą, bet tik patirdami liūdesį, galime pažinti tikrą džiaugsmą, tik leisdami sau pajausti skausmą, pažinsime palaimos jausmą....
Jau seniai turiu norą aprašyti kai kuriuos pastebėjimus apie naudojimąsi Feisbuku. Panašu, kad šiandien FB naudojasi beveik kiekvienas, tačiau labai mažai kas kalba apie tai, kad jame egzistuoja taip pat tam tikros etikos normos. Šiandien noriu aprašyti savo pastebėjimus apie kasdienį, buitinį Feisbuko naudojimą todėl, kad dažnas net nemąsto, kaip jaučiasi kitas dėl vienokių ar kitokių jo veiksmų. Taigi,...
Tikėjausi, kad nurimsiu per dieną ir neprireiks rašyti apie savo šių dienų emocijas, tikėjausi, kad ir žmonės aprims, nesiputos ir nesitaškys viešai keiksmais, purvais, skaudžiais ir kaltinančiais epitetais, tikėjausi, kad sąmoningų žmonių rimties ir atjautos, meilės, raginimų imtis realių veiksmų, keičiančių situaciją, žinučių bus daugiau ir jos atsvers tų besitaškančių pykčiu ir kaltinimais energiją, tiesiog sproginėjančią iš lietuviškos žiniasklaidos...
Kaskart skrisdama iš namų į Lietuvą ar kitą kokią šalį, palieku savo vaikus, todėl vis noriu rasti arba sukurti labai svarią priežastį tam, net jeigu kartais pagrindinis išvykimo tikslas – aplankyti draugę ar skirti laiko sau. Dėl to laiko sau. Jau senokai supratau, kad mano laikas man – tai ne grožio salonai ir vakarėliai, o kažkokia veikla, naudinga visuomenei. Aš...
Kiekvienas stato tokius paminklus, kokius moka, gali, leidžia galimybės. Tegul mano paminklai mano mylimiems būna mano rašymas. Šis pasakojimas apie mano draugą Kostią, prieš kelias dienas palikusį šį gyvenimą. 2017 m.  Sausio 7 diena Užvakar,  Sausio 5 dieną mirė vienas iš svarbiausių žmonių mano gyvenime, parodžiusių kelią ir labai stipriai įtakojusių mano šiandieninį gyvenimą. Nemaniau, kad tiek daug verksiu. Jeigu atvirai, tai...
Žiūriu į save atgal, prieš kokius penkiolika metų ir galvoju, kad mano gyvenimas tikrai pasikeitė, ir aš esu kokį šimtą kartų laimingesnė, nei tada buvau. Na, ta laimė kažkaip turėtų būti taip aprašoma – anksčiau aš nesijaučiau taip dažnai ir tiek ilgai laiminga, nes manau, kad visą laiką ištisai jaustis laimingu yra nerealu. Juk visko nutinka: atsitinka nelaimės, miršta...
Kaskart į mano organizuojamus renginius renkasi vis didesnė sąmoningų lietuvaičių bendruomenė. Džiaugiuosi gruodžio 10 d. įvykusiu Advento vakaru ir kviečiu į kitą renginį – Sąmoningumo dieną, kuri vyks sausio 14 dieną.  Advento vakaro metu apėmęs bendrystės jausmas, visų mūsų noras prisiliesti prie savo šaknų, Advento dainų dainavimas, naminė duona su lietuvišku medum ir žolelių arbata - kaip koks sapnas... Esu...
Kaip jaučiuosi sužinojusi, kad daugiau nereikės daryti to, ką iš visų jėgų, su polėkiu, misijos lygmenyje dariau paskutinius penkis metus? Stengiuosi giliai kvėpuoti. Įkvėpti ir iškvėpti. Nepanikuoti ir nepasiduoti emocijoms. Įkvėpti ir iškvėpti. Kažkam norėtųsi pasipasakoti. Dabar pat išpilti visą savo tiradą. Kaip galima nutraukti tai, ką dėl tavo idėjos daro tūkstančiai žmonių? Įkvėpti ir iškvėpti. Seku savo kūno pojūčius....
Please wait...

Užsiprenumeruokite

Mūsų naujienlaiškį.