121. Apie šventes ir kasdienį gyvenimą. Gerai jau! Apie Motinos dieną

Šiandien ryte iš vienos bičiulės gavau žinutę: “Tikriausiai šiandieną gėlės ir pusryčiai pristatyti Tau į lovą????? Nes pirmiausiai Tu esi pačių šauniausių 4 vyrukų Mama, o tik paskui rašytoja, kūrėja, karalienė….. Būk visad mylima, laukiama ir nenuspėjama! <…>”

“Ačiū, brangioji mano! Anglijoje Mamos diena kovo mėnesį, tai šiandien mėgaujuosi FB paskelbtais mamų postais – štai tokie mano pusryčiai, nes dar esu lovoje. Man kuo toliau, tuo labiau norisi nieko nesureikšminti. Gimtadienių, švenčių, Mamos dienos… Išgyvenu kasdienį džiaugsmą, kad esu keturių nuostabuolių mama. Kasdien jie man sukuria nepakartojamą šventę, todėl visos šventės yra kaip įprastos dienos <…>”

Šiandien lietuviškas FB pilnas mamų, mamoms, apie mamas, mamoms nuo vaikų, mamoms nuo mamų, nuo vyrų, nuo politikų… ta pati tema pas visus ir tai pamažu ima erzinti kaip Užgavėnių blynai, Kalėdų eglutės ar Velykų kiaušiniai. Ir, kaip įprastai tokiais atvejais, man įsijungia kažkoks mygtukas, kuris verčia daryti specialiai atvirkščiai nei daro minia. Lyg ir gerai sveikinti su Mamos diena.  Manęs šįryt vaikai su pusryčiais į lovą ir dovanomis nežadino, bet tai daro beveik kasdien: jie man neša ir dovanoja piešinius, savo darbelius, suteikia man kiekvieną dieną besąlygišką džiaugsmą savo buvimu, savo elgesiu (net ir tada kai užnisa), savo bajeriais, pasiekimais, atradimais ir pripildo kasdienį mano gyvenimą nepamatuojamu kiekiu laimės. KASDIEN.

Todėl nesureikšminu ir Motinos dienos. Nemanau, kad jie turi teikti man dar kažkokias papildomas dovanas, nešti kavą į lovą ar dar kažkaip mane sveikinti. Taip pat nemanau, kad tik per Mamos dieną reikia visam pasauliui skelbti savo mamos nuotrauką ir ją sveikinti, nes tai reikia daryti KASDIEN. Dėkoti, mylėti, dovanoti.

Suprantu tuos, kurie gyvena svetur ir tarsi pasiunčia internetu viešą sveikinimą savo mamai, tačiau ypač keistai atrodo tie sveikinimai FB, kai sveikinamos mamos, kurios net neturi Feisbuko paskyrų. Tai kam tie sveikinimai skirti? Draugams, Pasauliui, Dievui? Gal jie kažkaip ramina sveikintojo sąžinę, kai viešai paskelbi apie meilę mamai? Gal Dievas pamato FB ir uždeda pliusiuką? Esu įsitikinus, kad Dievas ir taip viską mato. Kiek tas savo mamas mes mylim KASDIEN, kiek joms skiriam dėmesio, skambinam, lankom. Ir dar esu įsitikinus, kad toks sveikinimas FB tai tiesiog susireikšminimas. Soriukas, jeigu kažkas įsisikaudinsit dėl mano tiesmukiškumo.

Tai ką gi mes veikėm savo įprastą kasdienį šventinį sekmadienį? Mes vaikščiojom po nuostabaus grožio sodus savo kaime, nes šiandien vyko “Atvirų sodų diena”. Tai toks renginys, kai žmonės atveria savo namus ir parodo savo vidinių kiemų ir kiemelių grožybes. Ne paslaptis, kad britai yra uždari ir parodo tik savo gražų fasadą. Ir namai jų tokie: priekyje namo toks mažas plotelis su vienu kitu augalu ir tau atrodo, kad va tiek va, jie ir turi. Tačiau už tų fasadų slypi tokios grožybės, kad tikrai yra didelė šventė jas pamatyti

Mūsų kaime kiekvieną pavasarį norintys įsileidžia į savo sodus. Visi renka pinigus labdarai. Visa pramoga (aplankėm septynis sodus) kainavo penkis svarus. Vaikams nemokamai.

Susimoki bet kuriuose namuose, nuo kurių pradėjai savo ekskursiją, gauni žemėlapį ir keliauji per kaimą. Viskas labai organizuota, visi šeimininkai geranoriškai bendrauja, atviri jų namai, gali gauti vandens ir net pasirūpinta, kad į tualetą galėtum pakliūti.

Visi sodai labai skirtingi. Vienas miniatiūrinis ir toks pankiškas su vištų gardeliu, o kitas milžiniškas ir pižoniškas su teniso kortais kieme ir gulinčiais grėsmingais šunimis juose. Kaimas pilnas atvykėlių, tiesiog šniūrais žmonės ėjo. Vieno namo kieme prie garažo buvo įrengta kavinė. Naminiai pyragai, tirpi kava ir arbata. Visi indai skirtingi, o pyragai nuostabūs. Niekada nesugebėsiu tiek aparašyti, todėl eikite ir “skanaukite” vaizdus akimis, nes aš ėjau ir bandžiau tuos vaizdus visus užfiksuoti. Gražumas neišpasakytas!  Albumas su papildomais komentarais prie nuotraukų yra čia: “Turners Hill open garden day”

Dienos pabaigoje susėdome prie stalelio kieme tų pyragų ragauti ir aš, žiūrėdama, kaip mano vaikai geria anglišką arbatą su pienu, savo sesei pasakiau: “Va, šiandien yra tokia diena, kai aš jaučiuosi absoliučiai laiminga”