Lietuvaites vienija bendras bruožas – rankdarbiai, todėl daug kam įdomu apie kalėdinius turgelius Anglijoje, kuriuose vėl pradėjau dalyvauti, bandydama parduoti savo rankdarbius. Gaunu labai daug laiškų su kreipimaisis, kad gal paimčiau ir kitų rankdarbiais prekiauti, nes gal gi susidaro toks vaizdelis, kad aš tai taip sėkmingai vystau savo rankdarbių versliuką, kad vartaus kaip inkstai taukuose. Tačiau taip nėra.

Pasakosiu, kaip viskas vyksta iš tikrųjų. Jau ne vieneri metai bandau savo hobį, t.y. pomėgį siūti ir megzti, klijuoti ir piešti, paversti kažkuo daugiau nei hobis. Esu į tai investavusi daugybę pinigų – priemonėms, internetinės svetainės sukūrimui ir administravimui, kasmet moku už serverį, domeną, kartais perku reklamą Google arba FB – vis bandau vystyti, pramušti kaip kokia sieną, užstotą nuo dienos šviesos savo EcoEthno. Kažkada, na prieš keturis metus pradėjau, prieš emigruodama naiviai tikėjau, kad tai bus mano pragyvenimo šaltinis, nors kuo toliau tuo labiau, man norisi nuleisti rankas, pripažinti tai hobiu ir pristabdyti išlaidas bent jau priemonių pirkimui.

Taigi, kalėdiniai turgeliai – dar viena galimybė parodyti pasauliui savo sukurtas grožybes ir užsidirbti vieną kitą pinigą, susigrąžinti nors dalį investicijų. Esu ne kartą dalyvavusi rankdarbių turgeliuose Londone, tačiau ryšium su nauja gyvenama vieta, keičiasi ir galimybės. Aplinkui namus, t.y. Vakarų Sasekse, pilna kalėdinių turgų: kiekvienam miestelyje, kiekvienoje kaimo bažnyčioje ir kiekvienoje pradinėje mokykloje – tik spėk važiuoti. Sunku patekti į tuos, kurie turi ilgametes tradicijas, didelį lankytojų skaičių ir stiprią perkamąją galią, t.y. žmonės ne pažiūrėti, o pirkti susirenka. Į tokius reikia užsiregistruoti prieš metus, o aš susigalvojau tą padaryti spalio mėnesį, todėl į tuos geruosius nepakliuvau.

Na, man liko, kas liko, bandyti reikia vis tiek. Jeigu kalėdiniame turguje prieš dvi saviates vis dar yra vietos prekiautojams, tai kažkas su juo negerai, nes visos geros vietos užimtos seniai. Kaip tik toks turgus man pasitaikė šį sekmadienį, Worthing mieste. Šiaip tai viskas su juo gerai, tačiau brangesnių prekių, nei už dešimt svarų buvo mažai, o labai panašių, na, ne tokių dailių ir ne taip kruopščiai pasiūtų elniukų, buvo po pusantro svaro ir ant gretimo stalo. O maniškiai tai po šešis, megztos vilnonės, raštuotos kojinės iki kelių po dvidešimt, o šalia sėdinti moteriškė raštuotas pirštines pardavinėja po 4 svarus. Tiesa, be pirštų (normalios, su pirštais po 5 svarus), bet vilnonės arba iš bambuko. Aš žavėjausi šalia sėdinčių dviejų seserų pensininkių mezginiais ir klausiau jų: „Kaip jūs galite taip pigiai pardavinėti?“ O jos man atsakė: „Mums nėra svarbu užsidirbti, nes mes mezgam, nes neturim ką veikti, mums svarbu už siūlus pinigų susirinkti.“ Na, tai kaip aš galiu su jom konkuruoti? Aš tai noriu užsidirbti. Man net kilo didelė pagunda iš jų visas tas pirštines po keturis svarus nupirkti ir nešti į kitą turgų, pardavinėti po 7-10 svarų. Taip nepadariau, nes to gero turgaus, kur gerai perkai dar neatradau, tačiau sau ir sesei paėmiau po dvi poras. Taip pat iš jų nusipirkau nerealaus grožio nertą pleduką už dvidešimt keturis svarus, nes net sau už tiek niekada nenusinerčiau. Mindžikavau kaip kokia neapsiprendėlė prie to pleduko, nu bet toks gražus, tokios gėlės ir tokios spalvos, kad negalėjau jo ten palikti. Net nežinojau, kurioje vietoje namuose jį pritaikysiu, tiksliau, labai gerai žinojau, kad man jo visai nereikia. Nu bet toms pensininkėms labai reikia siūlų…

Va toks tas mano biznis: už vietą sumokėjau 25 svarus, pardaviau už 13, dar už penkiolika išsikeičiau barteriu ir prapirkau apie trisdešimt.

Beje, kitiems sekėsi geriau. Turguje susipažinome su lietuvaite Daina, kuri prekiauja savos kūrybos keramikos dirbiniais – skambančiais varpeliais, skulptūrėlėm. Ji suprekiavo daugiau nei už kelis šimtus svarų, tačiau papasakojo, kad prie keramikos vietinius pratino ne vienus metus ir labai daug pinigų investavo į verslą.

Tačiau negausūs turgaus lankytojai labiausiai pirko tuos dalykus, kurie tokie pablizginti, dvelkia tolimos rytų šalies kokybe ir, žinoma, kaina.

Štai tokios tokelės iš to pirmojo turgelio. Labai tikiuosi, kad kituose seksis geriau. Nes jeigu ne, tai tikrai reikės nuleisti rankas ir galų gale pripažinti, kad EcoEthno yra tik hobis, ne joks pajamų, o juo labiau pragyvenimo šaltinis.

Nuotraukos iš turgelio čia: Pirmojo kalėdinio turgelio nuotraukos

Facebook Comments

52 COMMENTS

  1. Aš manau, jog jei tos veltinio dekoracijos atrodytų kiek prabangiau, jas laisvai būtų galima pasiūlyti interjero parduotuvėms ir jau visai už kitą kainą. Net pas mus Lietuvoje rankų darbo veltinio kalėdiniai žaisliukai yra kur 20 Eur už 3 vnt. kainuoja.

    • Aš pati Etsy turiu parduotuvę. Tai pats prekių sukėlimas yra vienas iš paprastesnių reikalų. Visas darbas prasideda jau po to.

    • Mano prekės irgi nėra kažkas super duper unikalaus. O ir parduotuvę atsidariau tik liepos viduryje. Bet veiksmas tikrai vyksta. Birutės atveju aš tas dekoracijas daryčiau kiek prabangesnes, tuomet atitinkamai kainą didesnę ir tuomet tai bus tas pirkėjas, kuris ieško ne pigios prekės, o vertina rankų darbą ir jo originalumą. O tokių tikrai yra. Net ir dabartiniams daiktams Etsy kuo puikiausiai gali rasti savo pirkėją jau vien tik dėl to, kad tai rankų darbas. O prekių iš Kinijos Etsy tiesiog nėra. Taip, Etsy konkurencijos daug. Bet pirkėjų dar daugiau.

    • Aisku kad gerai, as noreciau but jo ikureja. 😂 nes dabar sedet naktim ir spaudinet sirdeles 🙈🙈🙈🙈🙈 tikrai kad gerai…nes tai kaip ir nesiskaito kad cia musu darbo laikas 🙈

    • Įdomus Jūsų, Sandra, mąstymas… Na tai imate, kažką patobulinate ir įkuriate kažką geresnio nei Etsy. Taip pat, kas Jums liepia sėdėt naktimis ir tas širdeles spaudinėt. Spaudinėkite dieną. O jei nenorite net dieną jų spaudinėt, tai dirbkite kokį kitą darbą. Niekaip nesuprantu kuo dėl Jūsų nepasitenkinimo kaltas pats Etsy. Jūs juo nepatenkinta. Bet yra kas padaro pardavimų už 4000 dolerių ir daugiau per mėnesį. Tam pačiam Etsy kaip ir Jūs, aš ir dar milijonas kitų rankdarbistų. Tai gal vistik ne Etsy, o požiūris kaltas…

    • Tai kad as patenkinta tuom ka dirbu ir kiek uzdirbu ir ka turiu….Ir tikrai taip yra kas uzdirba…bet tai ne jus….jus is etsio nepragyvenate…nors vel ko gero tai tik mano idomus mastymas….😂

    • Na jei man per 4 mėnesius būtų pavykę uždirbti 12000 dolerių vien tik iš Etsy (tai tie patys 4000 dolerių per mėnesį, nes savo Etsy parduotuvę paleidau šių metų liepos viduryje), tai apie mane jau būtų parašę ne tik Lietuvos, bet ir Europos žiniasklaida. Etsy man taip pat nėra vienintelis pardavimo kanalas. Tai ir energiją skiriu ne vien tik jam. Bet mano tikslas taip, yra bent jau toks.
      P.S. Jei tai būtų mąstymas, tuomet taip, sakyčiau, kad įdomus. Bet dabar tai tik emocijos.

    • Tai kad visai be emociju, tiesiog tai mano poziuris del to as ten nesu…nors as matau is amerikonu puses kaip ten viskas vyksta…ir jie mano akimis geriausi pardavejai bei ikvepejai, bet man gerai toj platformoj kuri man tinka… O jum linkiu sekmes pasiekti tokio lygio etsyje kad gelima butu is jusu imti pavyzdi 😉👌

  2. Vakara perskaiciau ir pagalvojau, pas jus nors turgeliai yra…nors turbut 25£ uz diena yra daug…. O kuriant tokius daiktus jie bus hobis….biznis yra juk kai gauni uz tai kokius 5 kartus daugiau….. Plius gerai jum kad nereikia jokiu CE sertifikatu…. As del to dirbu kitiems….ir po to jau kiek lieka laiko kuriu 😉🎈

    • Oi, Viktoria, a6 jau tikrai nebenooriu valdyti jokių korporacijų. Man patinka tyrinėti įvairias galimybe ir kaip viskas veikia, kaip ir ar galai sueina… Nemanau, kad dar kada nors gyvenime dirbsiu darbą, kuriame mano pagrindinis tikslas bus užsidirbti daug pinigų. Manęs tai nemotyvuoja

    • Jie mokysis taip, kaip mokiausi aš – patys mokėsis už savo mokslą ir dirbs. Tikrai net neplanuoju mokėti už savo vaikų mokslus. Yra ne viena šalis, kur mokslas nemokamas ir aplamai, pasaulyje pilna galimybių, tegul ieško ir mokosi.

    • Mano pamisusi del prancuzu kalbos paaugle dukra jau padare tyrima, kad prancuzijoj finansiskai labiau apsimoka studijuoti prancuzu kalba ir susiplanavo savaitgalinius susitikimus arba Londone, arba Paryziuje. Zinoma, svarbu paties vaiko motyvacija, bet as del viso pikto skaiciuoju pinigelius:)

    • Vaida pritariu, bet aš pinigėlių neskaičiuoju, vienok, per anksti, nes didžiajam dar min 5 metai, o vita vertus, visiems keturiems vistiek nepritaupysiu, tai ramiai kvėpuoju ir tiek. Mūsų buvo aštuoni ir visi radom savo vietą po saule, tėvai į moklus aukštuosius neišleido. Kazkaip bus ir su maniskiais. Nesiparinu, tik kasdien jiems kalu i galva, kad nuo 18 metu tures patys ave islaikyti ir gyventi savarankiskai, o nuo pirmo atlyginimo kas menesi moketi motinai po 100 svaru. Ziuresim, kaip cia bus

    • Tai aisku kam juos auginai…turi gi atsipirkti 😂juokauju…. Bet gal ir man ivest mokesti jei dirbs…bus motyvas mokytis 😂😂😂as ir manau kad uz jokius mokslus nereik moket…bet kol mokos, lai gyvena pas mama bent jau taip pas mane bus…🤔🤓😀

    • As pritariu tokiam poziuriui, kad jei vaikas gyvena pas tevus ir gauna pajamas turi prisideti prie pragyvenimo- man cia savaime suprantama. Ir pati pries 20 metu budama studente taip dariau. Tai atsakomybe, suoratingumas, laisve, pasitikejimas savimi. Kai kada tevai linke finansiskai islaikyt tevus giliai sirdyje noredami gal daugiau demesio gaut ir pan.

    • Nezinau kaip jus, bet as savo vaikus islavinsiu Universitetuose nes ir mane tevai ten islavino! Neleisiu jiems dirbt kai reikia mokytis. Antraip bus devyni amatai desimtas badas…

    • Prie jo cia pasiseke? As viska mamai grazinau po Univero! O Ji sake, kad Vaikai be tevu pagalbos tampa kitu suaugusiu grobiu ieskant pigios darbo jegos…

    • mano mama nei nezinojo nei kur as studijuoju nei uz ka. Kai stojau,z inojau, kad pinigu jie neturi i rnera galimybiu, tai stojau i neakivaizdini ir dirbau. Auginam 4 vaikus, ir nesuku galvos. Pritariu 100 proc. Birutei- galimybiu pilna, po vidurines net neprivalo stoti iskarto, tegul pamato pasaulio pasavanoriauja, pazista save ir supranta ko is gyvenimo nori. Kiek is tu abituaientu zino ko nori? Vienetai, o kiti baigia del popieriaus ir pirmadieniais dauzo galva i stala biure, nes nekencia savo darbo. O kiek draugiu turiu, kurios tik po kazkiek metu stoja studijuoti motyvuotos, zinancios ko nori, ir dziaugiasi tuo mokslu, nes jom tai yra vau, butent tai ko ir norejo, ir su gailesciu ziuri i tuos, kurie tik ziuri kaip prastumti ta diena ir dingti is ten greiciau.. Nenoriu, ka dmano vaikai uz mano pinigus studentautu.

    • Aš visada sakau tiems, kurie klausia- ką darysiu, kai studentaus. Sakau užauginsiu tokiais, kad jei norės ir sugebės mokytis, ieškos galimybių- jų begalė 🙂

    • Man visada kale i galva, kad butinai reikia issilavinimo. Net negalvojau apie kita kelia, todel po vidurines iskart studijos- pasirinkimas ribotas buvo. Nors ir labai norejau mokytis, taciau stresas neistot neleido rizikuot. Buvau visai gera studente, baigus iskart pradejau dirbt pagal specialybe. Po 15 metu supratau, kad noriu visai kito dalyko- vel mokausi. Aukoju laika seimai, asmeninius finansus, bet tai suteikia dziaugsma ir pats studijavimas daug lengvesnis, nes protas subrendes. Humanitarinius mokslus pakeite medicina.

  3. Birute Jakucionyte pabandyk mokyklose aplinkinese xmas fair musiskej tik£15 stalas. jei mokyklos posh-ish gali visai pasisekt 🙂

  4. Labas Birute,
    vistik kaip smagu ,kad galiu jums cia parasyti ir uzduoti skubu klausima.Nezinau ar su kiekvienu kureju galima taip susisiketi,bet abejoju o is kitos puses visai nesvarbu.Esu baisi nemegeja internetiniu rysiu ir bendravimo.Taigi….su siuntiniu is Lietuvos mane pasieke ir jusu antroji knyga.Kurios labai laukiau.laukiau kol parasysit,tada isleisit na o tada kol ji pateks i mano rankas ir sirdi.Su dideliu susidomejimu ir malonumu pradejau skaityti ir sustojau> testi negaliu nes,sis ir yra mano klausimas,Kodel knygoje jus pervadinta i Viktorija?Vienoj vietoj net Viktorija Jankute.
    Kas tai?ar as kazka praleidau ir nesupratau?Ar tai redaktoriaus-leidyklos klaida?Ar jusu pacios sprendimas?tiesiog toliau knyga nesiskaito taip pat>noris zinot atsakyma kad galeciau pratesti idemu ir samoninga skaityma tikrai idomios ir lauktos knygos.
    Aciu uz atsakyma.Didziausios jums sekmes.pagarbiai Daiva.

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.