Viena iš mano seserų prieš pusę metų pagimdė pirmąją savo dukrą. Kai jas aplankiau, mažoji buvo vos savaitės. Aptarus visus pirkinius ir dalykus, kurie labiausiai reikalingi norint patogiai ir sėkmingai auginti mažylį namuose, tačiau neapsikrovus nereikalingais daiktais, sesuo manęs, keturis vaikus auginančios mamos, paklausė: „O kas dar būtinai reikalinga, be ko tu neapsieitum gimus vaikui, jam augant ar susirgus?“ Man nereikėjo ilgai galvoti, nes aš neapsieičiau be visų savo instrumentų, gongų ir dainuojančių tibetietiškų dubenų. Taip ir atsakiau jai tada: „Dainuojatis dubenėlis – be jo aš nemokėčiau auginti vaikų.“
Garsai lydi mane visą gyvenimą – nuo pat mažens vis kur nors dainuoju, turiu stiprų, tik nelabai suvaldytą ir išlavintą balsą. Prieš aštuonerius metus mano draugė psichoterapeutė Alicija Eiliakas suoragnizavo pirmąjį garso terapijos seminarą, kuriame mes mokėmės daryti garso masažus, groti su gongais ir tibetietiškais, dar vadinamais dainuojančiais dubenėliais. Štai tada ir prasidėjo mano tikras gyvenimas su garsu ir garsuose. Seminaro vedantysis Tom Soltron drauge atsivežė daugybę man nematytų ir negirdėtų instrumentų. Po to seminaro grįžau namo su vienu iš jų, labiausiai man patikusiu – galingu vandenyno būgnu iš Vietnamo. Tąkąrt vienu seminaru viskas nesibaigė – kelis metus ėjau į visus garso terapijos seminarus, kurie tik buvo organizuojami. Mano jaunėlis Teodoras (3,5m) dar man besilaukiant nuolat klausėsi garsų, todėl nieko keisto, kad jam gimus, gongas buvo pati geriausia nuraminimo ir užmigdymo priemonė. Teodoro „krikštynos“ taip pat buvo ne bažnyčioje, o pievoje prie laužo ir su gongais. Iki šiol jas vadinu „gongynomis“, o jo „krikšto“ tėvus – gongų tėvais. Per tuos metus sukaupiau gan nemažą savo instrumentų kolekciją: gongai, dainuojantys dubenėliais, fleitos, būgnai, patys įvairiausi barškalai, lietaus lazdos, skambaliukai, šruti. Vadinu juos savo žaisliukais ir tikrai ne su visais leidžiu kasdien groti savo vaikams, nors jiems tas labai labai patinka.
Manau, kad būtent garso terapija man padėjo išgyventi tą laikotarpį, kai vaikų tėvas išėjo – kiekvieną dieną namuose grojau ir grojau su gongais. Verkiau ir grojau. Kai susiruošėm emigruoti, visus savo instrumentus supakavau ir atsivežiau į Londoną – negalėjau tada ir dabar gyventi be savo gongų. Jie man kaip vaikai. Jų skleidžiami garsai yra tarsi mano kelias ir energijos, nusiraminimo šaltinis.
Visi mano sūnūs labai mėgsta groti įvairiais instrumentais, tačiau Marijonas (8m) tai daro geriausiai. Labai dažnai jis ateina ir sako man: “Mama, gal tu pavargus? Tai gulk, aš tau pagrosiu.” Londone man labai trūksta tikrų “maudynių” gongų garsuose, todėl aš mielai priimu Marijono siūlomą “paslaugą”. Ji, beje, mokama – 20 minučių seansas kainuoja vieną svarą. Kartais Marijonas groja ir svečiams. Susideda visus būgnus, barškalus, parduoda visiems bilietėlius (verslumo iš mūsų neatimsit) ir groja. Tikrai gerai groja. Vaikams sloguojant ar kosint taip pat groju jiems gongais. Man garsas yra kaip vaistas.
Maniškiai berniukai žino, kad įvairūs instrumentai ir jų kolekcionavimas, yra mano pomėgis, todėl jeigu būname kokiame nors blusturgyje, žiūrėk, kuris nors jau tempia mane už rankovės: „Mama, mama, žiūrėk, koks būgnas!” Dažniausiai tas būgnas parkeliauja namo. Taip būgnų man blusturgiuose nuperka ir draugė Daiva, o kiti draugai jau ne vienus metus per gimtadienius dovanoja instrumentus.
Iš pirmo žvigsnio atrodo, kad garsas visame mano gyvenime neužima daug vietos ir laiko, tačiau gerai pagalvojus, tai labai labai svarbi mano gyvenimo dalis. Ta dalis, kuria norėjau pasidalinti su kitais. Tikiuosi, kad įžangos apie garso terapiją mano gyvenime pakako, kad būtų aišku, kodėl garso terapeutė Alicija Eiliakas darys pranešimą ir praktinį užsiėmimą „Sumanios mamos erdvėje.“
Taigi, Alicija Eiliakas – dviejų sūnų mama, psichologė, psichoterapeutė, menų terapeutė, koncertų ir seminarų organizatorė, vedančioji, psichologijos studijos „Menas būti“ įkūrėja, beveik aštuonerius metus grojanti gongais, Lietuvoje ir užsienyje skleidžianti ypatingą garso terapijos naudą.
Pati Alicija pasakoja: „Garso terapija atėjo į mano gyvenimą prieš aštuonerius metus, pradėjus groti gongais. Tuomet pati intensyviai užsiminėjau meno ir šokio – judesio terapijomis. Tada supratau, kad garsas jas galės papildyti. Vėliau suvokiau, kad tai gilus ir išsamus metodas, tinkantis dirbant su žmogaus kūnu, emocijomis, psichika ir energijom. Be pasyvaus dalyvavimo garso sesijose, kuomet žmonės atsigula ir tiesiog “maudosi” garsuose, egzistuoja ir kiti formatai, kuomet grupės dalyviai patys groja ir dainuoja, išreiškia save per garsą, kuria savo misterijas. Beveik visais garso terapijai tinkamais instrumentais galima groti intuityviai ir iš karto.“
Pasak Alicijos, vaikai yra ypač jautrūs garsui – jie priima jį besąlygiškai, jaučia, žaidžia su juo ir per jį bendrauja. Garsų pagalba galima laisvai išreikšti savo emocijas, netgi papasakoti savo istoriją. Instrumentus ji dažnai naudoja šeimų (vaikų-tėvų) konsultavime. Vietoje kalbėjimo, kas ir sukelia vaikams didžiausia sunkumą, siūlo instrumentus, skeidžiančius labai platų spektrą įvairių garsų: tylius ir garsius, švelnius ir bauginančius . Paprašyti įsivaizduoti, kad labai seniai nekalba (kas dažniausia ir vyksta santykiuose) ir dar ilgai negalės kalbėti, tačiau turintys pasidalinti garsais kaip jaučiasi, ką galvoja, vaikai dažniausia iš karto “pagauna” – drąsiai pradeda barškėti, skambėti, žiūrėti į mama ar tėtį su klausimu akyse: “Ar supranti? Ar priimi mane taip skambantį?” Toks pokalbis dažnai būna žymiai gilesnis ir informatyvesnis, negu kalbėjimas. Vaikai nemoka identifikuoti savo jausmų, jų įvardinti. Jie išreiškia juos kūniškai, o garsinė jų išraiška yra tarsi įgimta. Žaidžiant instrumentais ir garsais, gimsta natūralus, gražus dialogas – galima papasakoti apie savo liūdesį, išreikšti pyktį, džiaugsmą, baimę. Tai žaismingas ir kūrybiškas procesas, kurio metu negatyvūs jausmai, išgyvenimai išreiškiami ir išlaisvinami gan lengvai.

Garso terapija gydymui naudojama nuo neatmenamų laikų, o šių laikų mokslininkai pagrindė jos poveikė ir naudą žmogaus sveikatai, ligų gydymui.

Garso terapija gali būti ir kaip terapija, kai instrumentų garsais siekiame sugrąžinti sveikatą, pusiausvyrą, harmoniją, ir kaip asmeninio augimo metodas, kuris išlaisvina žmogų iš jo sąlygotumų, žadina jo kūrybiškumą. Buvimas garsuose ramina, atpalaiduoja, regeneruoja, o jei reikia – įžeminą, sucentruoja. Garso terapijoje naudojami įvairūs balso ir instrument garsai, o gongai, dainuojantys himalajietiški ir krištoliniai dubenys, fleitos, būgnai, barškučiai, dambreliai, varpeliai ir daug kitų archainių ir šiuolaikinių instrumentų turi stiprų atpalaiduojantį poveikį.

„Pasikvieskite garsą į savo šeimas! Leiskite sau ir jūsų vaikams skambėti, virpėti ir dainuoti!“ – kviečia Alicija Eiliakas, – „sakoma, kad dainavimas yra mūsų sielos išraiška. Argi gali ji būti neteisinga? Dainuokite ir mokykite savo vaikus dainuoti savo džiaugsmą ir liūdesį, tegul dainavimas tampa įprastas jūsų šeimose. Kuo žmogus lengviau išmoksta persijunginėti iš vienos emocijos į kitą, tuo sveikesnė bus jo psichika ir lankstesnis protas.
“Garso masažai” – tai buvimas tam tikrų rezonansinių instrumentų garsuose. Geriausia tam tinka dainuojantys dubenys ir gongai. Jie sukuria itin stiprų vibracinį garso lauką, kuris apgaubia, švelniai masažuojant ir atpalaiduojant. Šiuos garsus vaikučiai priima kaip natūralius ir raminančius, mat dar įsčiuose kūdukis girdi švelnius motinos širdies dūžius. Nemažai tėvų naudoja skambančius dubenėlius vaikui nuraminti, migdyti.
Taip pat rekomenduočiau palaipsniui surinkti savo instrumentų “arsenalą” – kokį, tai priklauso nuo jūsų poreikių bei galimybių. Jei vaikučiai maži – ieškokite vaikiškų instrumentų, kurie skamba pakankamai kokybiškai, tačiau nesulūžtų vaiko rankytėse. Vyresniems (bei sau) nusipirkite tuos instrumentus, kurie jus ypatingai traukia. Tai gali būti tie patys dainuojantys dubenėliai, įvairūs būgnai, dambreliai, varpeliai, kalimbos, fleitos. Kai kuriomis fleitomis irgi nesudėtinga išmokti groti intuityviai. Daug instrumentų galima pasigaminti ir patiems. Bendras muzikavimas su vaikais atitraukia juos nuo kompiuterių bei atnešą į šeimą kūrybiškumo ir spontaniškumo kokybes.“
Alicijos Eilialas paskaita apie Garso ir menų terapijos poveikį ir taikymo būdus augnant vaikus vyks lapkričio 23 d. 11.00 „Sumanios mamos erdvėje“, LITEXPO vyksiančioje parodoje „Vaikų šalis“.

baneris

Facebook Comments

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.