Papasakosiu iškarto ir apie Advento Gongų maudynes, kurios vyko šeštadienio vakarą ir apie paskutinį kalėdinį turgelį, kuriame dalyvavau sekmadienį.

Manau, kad tai du sunkiai suderinami dalykai, todėl po vakarykčio fantastiško vakaro, buvau tarsi išėjusi į visai kitą realybę, kažkokia nulėkusi į padebesius, o šiandien ryte turėjau keltis paryčiais ir važiuoti į turgų, sėdėti visą dieną šaltyje ir su varvančia nosim. Didelis šuolis kūnui, visą vakarą bandau kažkaip atsišildyti, atsigauti, bet išvadą tikrai reikia pasidaryti: „Birute, po Gongų maudynių neik į turgų.“

Na, bet aš nebūčiau aš, padariau ir tą, ir tą, o atsigauti irgi rasiu jėgų… Juolabiau, kad didieji metų darbai baigti. Liko savaitė sutvarkyti nebaigtus galus ir nuo šeštadienio iki kitų metų sausio penktos ganysiu savo ketveriukę – kalėdinės atostogos. Kai jie visi namuose, mano darbo dienos apibrėžti nėra kaip, lieka tik vakarai, tiksliau naktys, kai jie miegoti nueina. Labai tikiuosi, kad su jais padarysime kokių naujų rankdarbių dirbtuvių ir atnaujinsime savo Youtube kanalą.

Vis pradedu apie Advento Gongų maudynes ir kažkaip nuklįstu. Paskutinius kelis kartus apie Gongų maudynes Ardingly neskelbiau vietiniams gyventojams, tik lietuvaičių bendruomenei, todėl ir susirinkdavo tik lietuviai, ko pasekoje gimė idėja surengti ypatingas Gongų maudynes  – su Advento dainomis, svajonių ir ketinimų ritualu, vaišinti lietuviška žolelių arbata, medumi ir namine duona. Visa tai padariau vakar, bet kadangi apie renginį paskelbiau ir veitinėje bendruomenėje, tai jame buvo septyni angliakalbiai.

Truputį parinausi, kad jiems bus labai keistos mūsų dainos ir „burtai“, kad jie jausis kaip kokioje sektoje, tačiau veltui. Vakaras buvo toks magiškas, kitoks, gilus, ypatingas, kad niekas nenorėjo skirstytis namo. Britams patiko lietuviškos Advento dainos. O man labai patiko, kad dainavo visi susirinkę lietuvaičiai. Pasidalinom žodžius ir pirmyn apie kiškelį, leliumai ir elnią devyniaragį. Dainuoju daugiau nei dvidešimt metų, tačiau niekada nebuvau vedantis balsas, tik pritariantis, o vakar tapau. Ir visai gerai buvo! Jetau, tikrai mes net neįsivaizduojam, kad esam beribiai. Kai nori, tai ir gali.

Vakarykštis bendrystės jausmas, visų mūsų noras prisiliesti prie savo šaknų, ta duona su medum ir arbata, kaip koks sapnas… Esu absoliučiai dėkinga Visatai už galimybę visa tai sukurti aplink save. Visi mes tokie laimingi, tokie savi vienas kitam, kaip broliai ir seserys… nesibaigiančio gerumo patirtis ir aš labai labai dėkoju tiems, kurie buvo drauge. Dėkoju jiems už tai, kad ne man vienai tai svarbu. Dėkoju, kad susirenka lietuvių bendruomenė Anglijoje ne dėl dešros ir alaus. Ypatinga mano padėka Inesai, kuri gieda angelo balsu per kiekvienas maudynes taip, kad jau knieti mums nageliai kurti savo grupę ir eiti koncertuoti.

Niekam ne paslaptis mano bėda su anglų kalba. Ji tokia vidutinė, buitiška, kad per Gongų maudynes viešai kalbėti anei kaip – kalbu lietuviškai, o Inesa vertėjauja. Tačiau vakar kažkuriuo momentu supratau, kad netrukus ateis ta diena, kai aš peržengsiu viešo kalbėjimo angliškai barjerą ir kalbėsiu.

Neseniai supratau dar vieną dalyką. Mano Gongų maudynės visada bus su daug džiaugsmo ir kartais juoko. Turėjau kažkokį įsitikinimą, kad viską nuo pradžios iki galo reikia daryti labai rimtai, kameriniškai, paslaptingai, terapiškai, tarsi bandant panardinti visus į gilią apmąstymų būseną. Man taip niekada nesigaudavo. Bandžiau ne kartą, bet vis tiek kaip koks šampano butelio kamštis iššaudavo ir pramušdavo džiaugsmas ir juokas, valiūkiškumas. Kaskart grodama Gongų maudynes jaučiu milžinišką šventę širdyje, džiaugsmą, tarsi aukočiau mišias. Man tai didelė dovana ir laimė, kuriais dalinuosi su kitais. Todėl nieko keisto, kad ir vakarykštis rimtas, kai kam ašaringas, Advento vakaras baigėsi juokingu instrumentų pristatymu ir ilgu, draugišku paplepėjimu. Pas mane būna taip – su daug džiaugsmo ir juoko.

Štai toks buvo mūsų Advento Gongų vakaras – paskutinės maudynės šiais metais. Dabar jau susitiksime tik sausio 14 dieną, visos dienos renginyje, kurio detalę programą galite perskaityti čia: Sąmoningumo dienos programa

Visus, norinčius dalyvauti, kviečiu registruoti jau dabar. Registracijai būtinas avansas arba iškarto pilnas apmokėjimas. Visas apmokėjimo pozicijas rasite čia: Apmokėjimas už sąmoningumo dieną.

Tai tiek apie Gongų maudynes, po kurių aš pati jaučiuosi tarsi iškeliavusi į kitą realybę. Vakar irgi taip buvo. Parsivežiau ir lėtai susinešiau visus daiktus namo: 25 vnt jogos kilimėliai, apie 20 apklotukų, tiek pat pagalvėlių, milžiniškas laganimas su instrumentais, gongai, gongų stovas, termosai, dar keli krepšiai visokių smulkių daiktų daiktelių, o ir siuvenyrų turgelį buvau padariusi, tai ir suvenyrų keli pilni lagaminai. Tada vėlai vakare perdėliojau daiktus šios dienos turgeliui ir vėl sunešiau, tik jau kitus lagaminus į automobilį. Čia pasakoju todėl, kad vis dar yra labai daug manančių, kad aš nieko neveikiu ir galėčiau eiti kokį darbą dirbti…

Taigi, kai jau visi tie daiktai buvo perdėlioti ir vėl į vietas sudėti, bandžiau miegoti. Bet kur tau. Po tiek įspūdžių vakar, kai nerimsti dėl to gero jausmo krūtinėje, kad „ech, buvo nerealiai ir norėtūsi pakartoti“ pridėkime mano bėdas su jautriomis kepenimis, kurios kartais sureaguoja į maistą ir mane visą naktį niežti taip, kad negaliu visai miegoti.

Štai po tokios nakties atsėdėjau visą dieną šiandien Horsham rankdarbių turgelyje. Buvo šalta, bet pardaviau septynis krepšius ir tai yra šių metų rekordas viename turguje. Žmonių turguje buvo daug, tačiau jie kažkaip keistai  bėgo pro šalį. Bėgdami džiaugėsi mano siuviniais, gyrė, šypsojosi, bet nieko nepirko. Turėjau naują, eksperimentinę prekę. Visi sako, kad reikia maistą pardavinėti, va tam tai žmonės pinigų negaili. Na, maistą, tai maistą – prikepė sesuo meduolių, aš išmarginau puikiais raštais ir į turgų. Nupirko du. Dar du kaip bonusą pridėjau pirkusiems po du krepšius. Va ir biznis. Turgelio nuotraukas galite pažiūrėti čia: Horsham turgus 

Visą dieną sėdėdama turguje galvojau, kad vis tiek, dar vis ar vėl noriu, savo siuvenyrų parduotuvės. Po šį pavasarį nepavykusio bandymo atidaryti drauge su kita lietuve kavinę ir siuvenyrų parduotuvę (šitą istoriją kada nors išgirsite, nes anoji ponia iki šiol man skolinga už siuvenyrus, bet pamoką „nedarykit biznio su lietuviais užsienyje“ aš tikrai išmokau) man buvo ir rankos nusvirę ir noras praėjęs, bet dabar vėl noriu. Todėl garsiai Visatai dabar tą savo norą užrašysiu: „Noriu nedidelės siuvenyrų parduotuvės iki pusvalandžio kelio nuo savo dabartinių namų, su dviem – trim staliukais kavai ir arbatai, kuriuos sustūmus  galėčiau vesti rankdarbių dirbtuves.“  Į Lietuvą kitais metais važiuosiu ne dažnai, nes nebevyks „Kamštelių vajus“, todėl gal tikrai laikas atėjo man pajudėti su savo maža krautuvėle, kurios vaizdinį nešioju galvoje ir širdyje jau beveik dešimt metų?

Bendrai apie paskutinio mėnesio patirtį kalėdiniuose turgeliuose. Jie yra gerai, tik reikia labai labai atsirinkti į kurį važiuoti, nes visuose reikia mokėti už vietą, o kartais tai absoliučiai neatsiperka. Džiaugiuosi, kad mano prekių asortimente atsirado nerti krepšiai, nes čia, provincijoje, neperka to, ką pirkdavo Londone – rūtusėliai, megztos kojinės liko laukti kitų metų Kalėdų, o iš savo miniatiūrinių siuvinukų už prekybos vietą tikrai nesusirinkčiau.

Šį šeštadienį vyko ir lietuvių kalėdinis tugus Londone, Bektone. Sako, kad žmonių buvo daug, tačiau daugiau žiūrinčių į siuvenyrus, nei juos perkančių – valdė dešros, karštas vynas ir alus.

Nusprendžiau padėti sau ir kitoms lietuvaitėms susigaudyti UK randrabių turguose ir dalintis informacija FB grupėje „Rankdarbių turgeliai UK“. Labai prašau visas, kurioms tai įdomu, arba turite patirties, jungtis į grupę ir ja dalintis. Pažįstu ar per turgelius susipažinau su daugiau auksarankių lietuvaičių, tikiuosi, kad jos prisijungs ir pasidalins savo patirtimi. 

Facebook Comments

LEAVE A REPLY

Please enter your comment!
Please enter your name here

Time limit is exhausted. Please reload the CAPTCHA.